istoriogrãfijos mókslas Lietuvojè, istoriografijos šaka, tyrinėjanti istorijos mokslo Lietuvoje raidą.
Istoriografija 19 amžiuje–20 amžiaus pirmoje pusėje
Lietuvoje pirmiausia pradėta versti į lietuvių kalbą visuotinės istorijos veikalus (S. Daukantas 1846, J. Andziulaitis‑Kalnėnas 1891). Visuotinės istorijos originalių tyrimų Lietuvos istorikai paskelbė nedaug (visuotinės istorijos mokslas Lietuvoje).
Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu (1918–40) senovės, vidurinių amžių ir naujųjų amžių istorijos kursai skaityti Lietuvos universitete (nuo 1930 Vytauto Didžiojo universitetas). Jame dėstė A. Voldemaras (senovės istoriją) ir egiptologė M. Rudzinskaitė‑Arcimavičienė. Paskelbti J. Yčo paskaitų kursai Latvių istorija (1926) ir Vokiečių tautos istorijos paskaitos (1933), K. Jasėno sintetinis veikalas Visuotinė meno istorija (3 tomai 1923–37), L. Karsavino veikalai Istorijos teorija (1929) ir Europos kultūros istorija (5 tomai 1931–37 21991–98). J. Jakštas parašė studiją Vakarų krikščionių mintys apie Romos imperiją iki V a. (1937). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kontaktus su Vakarų Europa analizavo J. Stakauskas (Lietuva ir Vakarų Europa XIII amžiuje 1934 22004). Išleista verstinių visuotinės istorijos veikalų.
Istoriografija 1940–1990
Šiuo laikotarpiu originalių visuotinės istorijos tyrimų t. p. atlikta nedaug. Apie Vokiečių ordino istoriją rašė P. Pakarklis, Vokietijos kolonijinę Rytų politiką per I pasaulinį karą – A. Stražas, Didžiosios Britanijos agrarinės politikos klausimus – A. Vaitkūnas, Prancūzijos vidaus politiką 20 a. 3 dešimtmetyje – A. P. Kasperavičius. Pasaulio istorija dėstyta Vilniaus universitete ir Vilniaus pedagoginiame institute. Pastarajame dėstė orientalistas A. Gervalis, 1959–71 – M. Heltzeris (orientalistika).
Tirta įvairių laikotarpių Lietuvos užsienio politika: R. Batūra nagrinėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės santykius su Aukso orda (Lietuva tautų kovoje prieš Aukso ordą 1975), B. Dundulis – Lietuvos santykius su normanais, Švedija, Prancūzija (Normanai ir baltų kraštai IX–XI a. 1982, Švedų feodalų įsiveržimai į Lietuvą XVII–XVIII amžiuje 1977, Napoleono imperijos žlugimas ir Lietuva 1813–1815 m. 1989), R. Varakauskas ir A. Tyla – Lietuvos ryšius su Livonija (Lietuvos ir Livonijos santykiai XIII–XVI a. 1982, Lietuva ir Livonija XVI a. pabaigoje–XVII a. pradžioje 1986).
Veikalų parašė ir išeivijos lietuvių istorikai: B. Končius‑Koncevičius (Rusijos požiūris į bažnytinę uniją su Roma IX–XVI amžiuje / Russia’s Attitude Towards Union with Rome 9th–16th Centuries 1927), A. Kučas‑Kučinskas (Amerikos lietuvių ryšiai su tėvyne 1964 ir Amerikos lietuvių istorija 1971), R. Jurgėla (Žinios apie pirmuosius lietuvius Amerikoje 1962 ir Lietuviai Amerikoje prieš masinę imigraciją ir tautinį atgimimą 1964), S. Matulis (Lietuva ir Apaštalų sostas 1795–1940 1961), V. Trumpa (Napoleonas. Baltija. Amerika 1989). Biblijos tyrėjas A. Rubšys parašė veikalų iš krikščionybės formavimosi istorijos, Č. Kavaliauskas išvertė Eusebijo Cesarėjiečio Bažnyčios istoriją (1993).
Istoriografija po 1990
1990 03 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę istorikai tiria daugiausia su Lietuva susijusias temas. Ž. Mačiukas nagrinėja Lietuvos santykius su Vakarų Europa 15 a. viduryje, A. Mickevičius – vikingų epochą (Normanai ir baltai IX–XII a. 2004). A. Visockis parašė knygas Basanavičius–Bulgarija–Lietuva (1992), Centrinė Azija valdant mongolams‑totoriams ir uzbekams (1998). P. Tomkus tyrinėjo Lietuvos ryšius su Azija ir Afrikos valstybėmis, A. Eidintas – lietuvių emigraciją ir Lietuvos santykius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (Lietuvių kolumbai 1993, Lietuvos ambasados Washington DC. istorija 1996), J. Skirius – t. p. Lietuvos santykius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (Lietuvos užatlantės diplomatija 1918–1929 metais: santykių su JAV politiniai ir ekonominiai aspektai 1995). Z. Butkus nagrinėja Lietuvos ryšius su Latvija (Lietuvos ir Latvijos santykiai 1919–1929 metais 1993), S. Grigaravičiūtė – su Skandinavija (Skandinavija Lietuvos diplomatijoje 1918–1940 metais 2002).
Lietuvių kalba išleista istorijos šaltinių publikacijų iš vidurinių amžių Lietuvos santykių su Livonijos ir Vokiečių ordinais: Henriko Latvio ir Hermanno Wartberge’s Livonijos kronikos (iš lotynų kalbos išvertė J. Jurginis, 1991), Vygando Marburgiečio Naujoji Prūsijos kronika (iš lotynų kalbos išvertė R. Jasas, 1999; istorijos šaltinių mokslas Lietuvoje). Išleista visuotinės istorijos vadovėlių ir mokomosios medžiagos aukštosioms mokykloms.
L: Visuotinė istorija Lietuvos kultūroje: tyrimai ir problemos Vilnius 2004; P. Lasinskas Istorijos mokslas Vytauto Didžiojo universitete 1922–1940 metais Vilnius 2004; Istorijos mokslas Klaipėdos universitete: Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, 1992–2007 Klaipėda 2007.
2950