istorzmas, filosofinis istoriografijos principas, teigiantis, kad istorijos raidą visų pirma lemia politikos įvykiai, o šiuos – jų dalyvių įsitikinimai, interesai ir sprendimai. Kiekvieną laikotarpį tinkamai suprasime tik laikydamiesi jo paties mato, t. y. kalbėdami jo kalba, vadovaudamiesi jo pripažintomis vertybėmis ir požiūriais. Atsirado 19 amžiuje vokiečių filosofijoje kaip ypatingas metodas, būdingas ne tik istorijos, bet ir kitiems socialiniams bei humanitariniams mokslams. Istorizmu besiremiantys istorikai dažnai pabrėžia nacionalinio valstybingumo svarbą, bet nesiekia vertinti istorinės raidos etiniu, estetiniu, ideologiniu, religiniu ir kitokiu normatyviniu požiūriu.
866