istorizmas

istorzmas, 19 a.–20 a. pradžios meno (daugiausia architektūros) kryptis ir principas, pagrįstas praeities stilių formų kartojimu. Susiformavo veikiamas romantizmo idėjų. Ištakos – domėjimasis viduriniais amžiais ir vadinamasis gotikos atgaivinimas (Gothic Revival) 18 a. viduryje Anglijoje. Τerminas pradėtas vartoti 20 a. 7 dešimtmetyje. Pakeitė anksčiau paplitusį eklektikos, eklektizmo terminą. Skiriamos istorizmo 3 pakraipos: vieno stiliaus atkūrimas (neogotika, neorenesansas, neobarokas), eklektiškas kelių stilių derinimas ir kūrybiškas praeities stilių formų interpretavimas siekiant naujos raiškos (plytų stilius).

Operos teatro rūmai Dresdene (architektai G. Semperis, C. von Hasenaueris, 1841, perstatyti 1878, architektas M. Semperis)

Gali būti skiriami istorizmo laikotarpiai: romantinis (19 a. pirma pusė), ankstyvasis (1850–60), brandusis (1860–80) ir vėlyvasis (1880–1900). Žymesni istorizmo architektai: F. K. L. von Klenze (vokiečių šlovės muziejus Valhala prie Regensburgo, 1830–42, pastatyta pagal Partenono pavyzdį), K. F. Schinkelis (Statybos akademija Berlyne, 1835), Ch. Barry, A. W. N. Puginas (abiejų – Parlamento, arba Westminsterio, rūmai Londone, 1837–57, baigė architektas E. M. Barry), G. Semperis (Operos rūmai Dresdene, su architektu C. von Hasenaueriu, 1841, perstatyti 1878, architektas M. Semperis), Ch. Garnier (Grand Opéra rūmai Paryžiuje, 1861–75).

Lietuvoje

Polesės geležinkelio valdybos rūmai Vilniuje (1901, architektas T. Rostworowskis, dabar bendrovės Lietuvos geležinkeliai administracinis pastatas)

Lietuvoje skiriami istorizmo 3 laikotarpiai: ankstyvasis (1850–75), brandusis (apie 1875–1900) ir vėlyvasis (1900–30). Žymesni architektai: N. Čiaginas (Šv. Onos bažnyčios varpinė, 1873), V. Gorskis (gyvenamasis namas Vilniaus gatvėje 27, Vilniuje, 1879), J. Januševskis (gyvenamasis namas Gedimino prospekte 7, Vilniuje, 1886), J. Golinevičius (Miesto teatras Kaune, 1892, dabar Kauno muzikinis teatras), K. E. Strandmannas (Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia Palangoje, 1897–1907), F. Wyganowskis (Šv. Kazimiero bažnyčia Kamajuose, 1897–1909), N. Andrejevas (Gubernijos valdybos rūmai I. Kanto gatvėje 23, Kaune, 1897, dabar administracinis pastatas), V. Michnevičius (Švč. Mergelės Marijos bažnyčia Žeimiuose, projektas 1899), K. Korojedovas (gyvenamasis namas ir viešbutis Gedimino prospekte 22, Vilniuje, 1900).

1688