Ìstrija (Istria, Istros, Histria), senovės miestas Dobrudžoje (dabar Constanţos apskr., Rumunija), Juodosios jūros pakrantėje. Archeologijos draustinis.
Istorija
Seniausias graikų miestas Juodosios jūros vakarinėje pakrantėje ir seniausias įtvirtintas miestas dabartinės Rumunijos teritorijoje. Miestą 7 a. pr. Kr. įkūrė išeiviai iš Mileto (pradėtas statyti 657–656; pavadinimas nuo senovės graikų vartoto Dunojaus pavadinimo Ister). 6 a. pr. Kr. pabaigoje ar 5 a. pradžioje sugriautas skitų, atstatytas. Svarbus prekybos, ypač javais, centras. Kentėjo nuo getų antpuolių. 2 a. viduryje Mitridatas I įkūrė Istrijoje karinę bazę. 71 pr. Kr. Istriją pirmą kartą užėmė romėnai, 29 pr. Kr. su visa Dobrudža galutinai prijungta prie Romos imperijos, priklausė Mezijos provincijai. Romėnų valdoma Istrija vėl suklestėjo; pastatyta miesto siena, termų, šventyklų. 238 Istriją sugriovė gotai; atstatyta. 4–6 a. tapo krikščionybės centru, buvo pastatyta bazilika ir dar bent 5 krikščionių bažnyčios. Dėl sąnašų Istrija neteko tiesioginio susisiekimo su jūra, tai apsunkino prekybą. 7 a. beveik visai sunaikinta avarų ir slavų.
Istrijos griuvėsiai
Tyrimai
romėnų reljefas, rastas Istrijoje
Archeologiniai tyrimai pradėti 1914; tyrė Vasile Pârvanas (1914–16 ir 1921–26), vėliau – Scarlatas Lambrino (1927–42), Emilis Condurachi (1949–70), Dionisie Pippidi (1971–81), Petre Alexandrescu (1982–88), nuo 1989 vykdomi kompleksiniai tyrimai, nuo 1999 vyksta tarptautinės ekspedicijos. Atkasta graikų laikotarpio rūmų (7 a. pr. Kr.) griuvėsiai, akropolis su Afroditės (5 a. pr. Kr.) ir Dzeuso (3 a. pr. Kr.) šventyklomis, teatro, gynybinių sienų (4 a. pr. Kr.) ir jų vartų, romėniškų šventyklų, termų su mozaikinėmis grindimis, gyvenamųjų namų liekanų; aptikta portikų, skulptūrų (tarp jų Apolono). Rasta daug monetų, ginklų, molinių skulptūrėlių, dažniausiai dažytų raudonai.