ištuoka

štuoka, skyrýbos, santuokos pasibaigimas teismo sprendimu ją nutraukiant abiejų ar vieno sutuoktinio iniciatyva.

Bendros nuostatos

Nutraukiami sutuoktinių turtiniai ir asmeniniai neturtiniai tarpusavio santykiai – nebelieka bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto, sutuoktinių teisių ir pareigų. Išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus, juos auklėti, pareiga teikti išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui. Teismas savo sprendimu nutraukdamas santuoką turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, t. p. paramos reikalingo sutuoktinio išlaikymo bei sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Ištuokos reglamentavimas Lietuvoje

Lietuvoje pagal Civilinį kodeksą (2000, įsigaliojo 2001) galimi trys ištuokos atvejai: bendru sutuoktinių susitarimu, vieno sutuoktinio prašymu, vieno sutuoktinio prašymu dėl kito sutuoktinio kaltės.

Jeigu sutuoktiniai siekia ištuokos bendru susitarimu, santuokos nutraukimas sprendžiamas supaprastinta tvarka. Ji galima, jei yra visos sąlygos: nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau kaip 1 metai, sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (turto padalijimo, vaikų ir tarpusavio išlaikymo, skolų padengimo), jie yra visiškai veiksnūs. Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad ji faktiškai iširo – sutuoktiniai kartu nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės kartu gyventi. Teismas savo sprendimu nutraukdamas santuoką patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo jų auklėjime klausimus, kitas turtines teises ir pareigas.

Santuoka vieno sutuoktinio prašymu gali būti nutraukta esant bent vienai šių sąlygų: sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei 1 metus, sutuoktinis pripažintas teismo sprendimu neveiksniu po santuokos sudarymo, nežinia kur esančiu, atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei 1 metus už netyčinį nusikaltimą. Teismas, atsižvelgdamas į vieno sutuoktinio amžių (jeigu sutuoktinis nepilnametis), santuokos trukmę, sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesus, gali nenutraukti santuokos, jei tai padarytų esminę turtinę ar neturtinę žalą vienam sutuoktinių ar jų nepilnamečiams vaikams.

Santuoka nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, kai šis pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas: sutuoktinis nuteistas už tyčinį nusikaltimą ar yra neištikimas, žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ir šeimos nariais, negyvena su šeima ir ja nesirūpina daugiau kaip 1 metus. Jei dėl santuokos iširimo kaltas vienas sutuoktinis, kitas turi teisę reikalauti iš kaltojo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Santuoka gali būti nutraukiama ir dėl abiejų sutuoktinių kaltės – tai pripažinus atsiranda tie patys padariniai, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru susitarimu.

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti: pasiūlyti sutuoktiniams taikiai išspręsti jų abiejų turtinius, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir auklėjimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos klausimus, t. p. kitas santuokos nutraukimo pasekmes. Nuo 2020 prieš kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo privaloma neteisminė mediacija.

Santuoka laikoma nutraukta įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, tai yra per 7 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo, jei jis neapskųstas. Teismo sprendimo pagrindu vietos civilinės metrikacijos įstaiga buvusiems sutuoktiniams išduoda ištuokos liudijimus. Sutuoktinis po ištuokos gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.

Istorija

Lietuvoje 1918–40 civilinės metrikacijos nebuvo (išskyrus Klaipėdos kraštą), ištuoką reguliavo įvairių konfesijų bažnytinės normos, su ištuoka susijusius turtinius klausimus – valstybiniai teismai. Panaikinti santuoką galėjo tik dvasinis teismas, jei to prašė sutuoktinis kitą kaltindamas svetimavimu, netikimu santuokiniam gyvenimui arba dingimu. Daugelis nekatalikų (ir ateistų) vyko į Klaipėdą sudaryti civilinę santuoką.

1940 Santuokos įstatyme ir Metrikų įstatyme numatyta civilinė metrikacija, kartu ir ištuoka. Nuo 1940 ištuoką reglamentavo laikinai Lietuvoje įvestas 1926 Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos santuokos, šeimos ir globos įstatymų kodeksas, pagal kurį, santuoką nutraukdavo civilinės metrikacijos skyrius, gavęs vieno ar abiejų sutuoktinių pareiškimą. Ši supaprastinta tvarka pakeista 1944 SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku – nustatyta teisminė ištuokos tvarka. Nuo 1970 (su pakeitimais – iki 2000) ištuoką reguliavo LSSR santuokos ir šeimos kodeksas, pagal kurį, abiejų sutuoktinių, neturinčių nepilnamečių vaikų, sutikimu santuoką nutraukdavo civilinės metrikacijos institucijos. Kai sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nesutaria dėl turto padalijimo ar ko nors kito, santuokos nutraukimas buvo sprendžiamas teisme. Vyras neturėjo teisės kelti ištuokos bylos be žmonos sutikimo žmonai esant nėščiai ir 1 metus po vaiko gimimo. Nustatyta, kad sutuoktinių pareiga materialiai remti vienas kitą išlieka ir santuoką nutraukus, jeigu vienas yra nedarbingas, o kitas gali jį remti. Santuoka buvo laikoma nutraukta ištuoką įregistravus civilinės metrikacijos institucijoje.

2000 priėmus Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą santuoka nutraukiama tik teismo sprendimu. Ištuokų skaičius 1950–2019 nurodytas lentelėje.

*Statistikos departamento duomenys

569