Istvan Örkény

Örkény Istvan (Ištvanas Èrkėnis) 1912 04 05Budapeštas 1979 06 24Budapeštas, vengrų rašytojas. Per II pasaulinį karą mobilizuotas Rusijoje pafrontėje atliko priverstinę darbo prievolę; 1943 pateko į sovietų nelaisvę, į Vengriją grįžo 1946. Už dalyvavimą 1956 vengrų sukilime 1958–63 I. Örkény kūrybą buvo uždrausta spausdinti. Nuo 1936 priklausė demokratinių pažiūrų literatūros grupuotei, susibūrusiai apie žurnalą Szép Szó. Parašė novelių (rinkiniai Jūros šokis / Tengertánc 1941, Pūga / Hóviharban 1954, Jeruzalės kunigaikštytė / Jeruzsálem hercegnője 1966, Mini novelės / Egyperces novellák 1968), romanų (Sutuoktiniai / Házastársak 1951, Sunkios dienos / Nehéz napok 1957), dramų (Giminaičiai / Vérrokonok 1974, Ieškantis rakto / Kulcskeresők 1975). Satyrinėje apysakoje Totų šeima (Tóték 1965, lietuvių kalba kartu su mini novelėmis 1978, filmas 1969, režisierius Z. Fábri) ir pagal ją parašytoje dramoje (pastatyta 1967, lietuvių kalba pastatyta 1970) vaizduojamas neigiamas karo poveikis žmonių sąmonei; gausu absurdo dramaturgijos elementų. Tragikomedijoje Žaidžiame kates (Macskajáték 1971, lietuvių kalba pastatyta 1977, filmas 1972, režisierus K. Makkas) keliama žmogaus vienišumo, humanistinių vertybių klausimai. I. Örkény kūryboje vyrauja istorijos įvykių satyrinis vertinimas, vaizduojama individo beviltiškos pastangos įveikti jį supantį chaosą; būdinga groteskas, humoras, absurdo situacijos, siurrealistinis stilius.