Szabó István (Ištvanas Sãbas) 1938 02 18Budapeštas, vengrų kino režisierius, scenaristas. 1961 baigė Aukštąją teatro ir kino mokyklą Budapešte (mokėsi pas F. Máriássy). Nuo 1985 kviestinis Budapešto, Londono, Berlyno ir Vienos kino mokyklų profesorius.
Tarptautinio pripažinimo sulaukė 1966 sukūręs filmą Tėvas (Apa), vėliau – filmą Pasitikėjimas (Bizalom 1980, Berlyno kino festivalio prizas) ir trilogiją Mefistas (Mephisto 1981, Oskaras, Venecijos ir Kanų kino festivalių prizai), Pulkininkas Redlis (Colonel Redl 1985), Hanussenas (Hanussen 1988). Filmuose rodoma visuomenės kritinės nuotaikos, sudėtingi žmonių likimai keičiantis politinėms aplinkybėms, propagandos, valdžios manipuliacijos žmonėmis, prarastos tapatybės paieškos arba sąmoningas jos išsižadėjimas. Kiti žymesni vaidybiniai filmai: Iliuzijų laikas (Álmodozások kora 1965), Filmas apie meilę (Szerelmesfilm 1970), Gaisrininkų gatvė 25 (Tüzoltó utca 25 1973), Budapešto istorijos (Budapesti mesék 1977), Sutikti Venerą (Meeting Venus 1991), Brangioji Eva, mieloji Bobe (Édes Emma, drága Böbe – vázlatok, aktok 1992, Berlyno kino festivalio prizas), Saulės šviesa (Sunshine 1999), Apsisprendimas (Taking Sides 2001), Būti Džulija (Being Julia 2004, pagal W. S. Maughamą, Lietuvoje rodytas pavadinimu Teatras), Giminaičiai (Rokonok 2006, pagal Zs. Móriczą), Durys (The Door 2012). Sukūrė televizijos filmų (Laiškas mano tėvui / Levél apámhoz 1982). Parašė savo filmų scenarijų.
I. Szabó Los Andžele su Oskaru už geriausią metų filmą užsienio kalba, atitekusį jo režisuotam filmui Mefistofelis (1982; iš kairės: J. Valenti, aktoriai K. M. Brandaueris, O. Muti)