išvestnės premonės, derivatỹvai, finansiniai sandoriai, kurie sudaromi vienos ar kelių pirminių priemonių (turto) pagrindu ir kurių vertė priklauso nuo tų pirminių priemonių kainos.
Išvestinių priemonių objekto būsimoji kaina apskaičiuojama pagal pirminių priemonių objekto rinkos kainą sandorio sudarymo metu atsižvelgiant į palūkanų normą arba numatomą rinkos kainų pokytį. Išvestinės priemonės yra palyginti nauja, bet svarbi finansinių aktyvų grupė. Išvestinės priemonės gali būti naudojamos finansinei rizikai mažinti arba spekuliacijoms (kai siekiant pelno sąmoningai prisiimama rizika).
Rūšys
Išvestinės priemonės yra ateities, arba būsimieji sandoriai (dar vadinami fjučersais), pasirinkimo sandoriai, arba opcionai, apsikeitimo sandoriai, arba svopai, išankstiniai sandoriai, arba forvardai.
Apsikeitimo (apsikeitimo valiuta, palūkanų normomis ar paskolomis) sandoris yra dviejų šalių sandoris, kurio metu perkami tam tikri aktyvai gaunant juos neatidėliotinai ir tuo pačiu metu parduodant kitus aktyvus vėlesniu pateikimu. Apsikeitimo valiuta sandoriu dvi šalys susitaria parduoti (keisti) vienos valiutos atitinkamą kiekį už kitą valiutą tam tikra kaina tam tikrą dieną ir nustatytą dieną nustatyta kaina atpirkti tokį patį valiutos kiekį už tą pačią valiutą (praktiškai tai yra indėlio padėjimas viena valiuta ir paskolos gavimas kita valiuta). Apsikeitimo palūkanų normomis sandoriu dvi šalys susitaria pasikeisti palūkanų mokėjimais nustatytam terminui už tam tikrą pagrindinę sumą. Šis sandoris gali būti kupono (arba atkarpos; fiksuotos palūkanų normos keičiamos į kintamas palūkanų normas ta pačia valiuta), bazinis (vienas kintamos palūkanų normos indeksas keičiamas į kitą kintamos palūkanų normos indeksą ta pačia valiuta) arba kryžminių valiutų palūkanų normų (fiksuota palūkanų norma viena valiuta keičiama į kintamą palūkanų normą kita valiuta) apsikeitimo sandoris. Apsikeitimo paskolomis sandoriu vienas skolininkas keičia visą ar dalį tam tikros paskolos į visą arba dalį kitos paskolos, suteiktos jam pačiam arba kitam skolininkui.
Išankstinius sandorius sudaro dvi šalys, susitariančios dėl aktyvų (pvz., valiutos) charakteristikų, dydžio ir kainos, bet atidedančios faktiškus mainus iki nustatytos datos. Šie sandoriai sudaromi nebūtinai standartizuotiems aktyvams, todėl prekyba gali vykti tiesioginiais sandoriais, o ne biržose (kaip būsimuosiuose sandoriuose, kur aktyvai standartizuoti).
Išvestinės priemonės Lietuvoje
Lietuvoje išvestines priemones (apsikeitimo valiuta sandorius, valiutos pirkimo ir pardavimo išankstinius sandorius, pasirinkimo pirkti ir parduoti valiutą sandorius) daugiausia naudoja komerciniai bankai, siekdami tenkinti klientų poreikius, valdyti riziką, gauti pajamų iš numatomo palūkanų normų pasikeitimo.
3160