italai

itãlai (savivardis italiani), Europos tauta. Pagrindiniai Italijos gyventojai (apie 55 mln. žmonių). Daug italų gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, Argentinoje, Australijoje bei Prancūzijoje. Iš viso pasaulyje yra apie 130 mln. italų. Pagal somatinius bruožus skiriama trys pagrindiniai etniniai tipai: alpinis šiaurės vakarų (vidutinio ūgio, šatenai), dinarinis šiaurės rytų (aukšto ūgio, brunetai) ir Viduržemio – Apeninų pusiasalyje bei salose (žemo ūgio, brunetai). Kaba italų kalba, daug tarmių. Dauguma italų – katalikai.

italės Dorgalio bažnyčioje per Sutvirtinimo sakramentą (Sardinija, 20 amžiaus antra pusė)

Gyvensena

senieji namai Volteroje (Toskana, Italija)

Tradiciniai verslai: žemdirbystė, gyvulininkystė (šiaurėje – galvijai, pietuose – avys, ožkos), žvejyba, jūrininkystė. Tradiciniai žemės ūkio augalai: kviečiai, bulvės, ryžiai, cukriniai runkeliai, pomidorai, vaiskrūmiai ir vaismedžiai (vynmedžiai, obelys, kriaušės, persikai, citrinmedžiai, alyvmedžiai). Amatai: tekstilės ir metalo dirbinių gamyba, keramika, vyndarystė. Nuo 20 amžiaus 7 dešimtmečio dauguma italų dirba pramonėje, o nuo 9 dešimtmečio – paslaugų sferoje. Tradicinis italų gyvenamasis būstas įvairus: Alpėse – medinis, nuolaidžiu stogu, Po lygumoje – plytinis, pusiasalio pietinėje dalyje – akmeninis, terasos pavidalo stogu, pritaikytu lietaus vandeniui rinkti. Etninė italų kultūra labai įvairi, atspindi skirtingą regionų istoriją, geografinius ypatumus.

Šiaurės ir Vidurio Italijoje jau nuo 13 amžiaus didelę reikšmę įgijo miestai, pietūs plėtojosi lėčiau, išlaikė daugiau senosios kultūros bruožų. Svarbus muzikinės tautosakos elementas – šokis, daina, žodinio folkloro – pasaka. Tradiciniai muzikiniai instrumentai – gitara, dūdmaišis, dūdelė.

Italės portretas (dailininkas Ilja Repinas, aliejus, 1870, Irkutsko regioninis meno muziejus)

Istorija

Italų protėviai – italikai. Dalis jų (lotynai) nuo 4 amžiaus prieš Kristų pradėjo asimiliuoti kitas Apeninų pusiasalio tautas (etruskus, umbrus, galus, samnitus, japigus ir kitus). 4–3 amžiuje prieš Kristų visą pusiasalį pradėta vadinti Italija. Ankstyvaisiais viduramžiais lotynų kalbos pagrindu formavosi romanų kalbos ir romaniškosios tautos. Pietų Italijos gyventojams nuo 5 amžiaus įtaką darė Bizantija, Šiaurės bei Vidurio – germanai (gotai, langobardai, vėliau frankai). 568–1861 Italija buvo susiskaldžiusi į daugybę valstybinių darinių, tautinė italų tapatybė buvo grindžiama tik kultūros bei kalbos panašumu. 19 amžiuje italų nacijos formavimąsi skatino kova dėl Italijos suvienijimo ir įkurta viena valstybė (Italijos istorija).

senovinis piešinys, vaizduojantis šienapjūtės darbus Italijoje (išspausdintas prancūziškame žurnale L'Illustration 1860)

944

Italai Lietuvoje

Bona Sforza (miniatiūra, aliejus, apie 1553, dailininkas L. Cranachas, 1515–1586, Krokuvos nacionalinis muziejus)

Lietuvoje rašytiniai šaltiniai italų muzikus mini nuo 16 amžiaus. Daug jų atvyko su Žygimanto Senojo žmona itale Bona Sforza. Atvykėliai būdavo didžiųjų kunigaikščių, didikų rūmų instrumentinių ir vokalinių kapelų, orkestrų muzikantai ir vadovai, dirbo operos trupėse. 16–17 amžiuje dirbo muzikai L. Marenzio, A. Stabile, G. C. Gabussi, A. Pacelli, G. F. Anerio, G. B. Cociola, M. Galilei, M. Scacchi (spėjama, jis parašė muziką Vladislovo IV Vazos Vilniaus Žemutinės pilies teatre 1636 09 04 pastatytai operai Elenos pagrobimas), V. Puccitelli (sukūrė operų libretų).

Nuo 16 amžiaus antros pusės dirbo italų architektai ir skulptoriai (B. Z. da Gianotti, G. Cini, G. M. Padovano), tapytojai (G. de Monte), juvelyrai (G. J. Caraglio), įtvirtinę renesanso dailės principus. 17 amžiuje architektai G. Frediani, C. Tencalla, K. Putini, P. Putini, skulptoriai G. T. Lugano, F. Rossi plėtojo baroką. Barokinių gipsatūrų Lietuvos bažnyčioms sukūrė skulptoriai G. M. Galli, G. Merli, G. P. Perti, sienų tapybos kompozicijų – M. Palloni. 18 amžiuje dirbo muzikai A. Donesi, G. Constantini, G. Albertini, V. Nicolini ir kiti. 18 amžiaus pabaigoje Vilniuje kūrė italų skulptorius T. Righi ir kiti. Kauno konservatorijoje dainavimą dėstė O. Marini. 20 amžiaus 4 dešimtmetyje koncertavo dainininkai T. Dal Monte ir T. Schipa.

Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčios altoriaus retabulas (skulptorius G. P. Perti, gipsas, 1690–1692)

2011 gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 69 italai. 2021 Lietuvos statistikos departamento atlikto gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 52 italai.

2271