Itãlijos btės (Apis mellifera liqustica), medų nešančių bičių rasė, kilusi iš Apeninų pusiasalio. Kūnas apaugęs aukso spalvos plaukeliais. Pilvelio pirmieji trys segmentai geltoni. Yra mutantinių formų, pvz., juodu pilvelio galiuku ir kitokių. Straublelis 6,4–6,7 mm ilgio. Italijos bitės ramios, palyginti taikios. Augina daug perų. Medų pila pirmiausia į magaziną, paskui į lizdą. Medų dengia margai, baltais blizgančiais vaško dangteliais. Motinos dėslios (1,5–2,5 tūkst. kiaušinių per parą). Italijos bitės daugiau už kitų rasių bites prineša medaus per vėlyvesnius medunešius. Pavasarį medunešį išnaudoja prastai. Labai atsparios akarapidozei. Didelės vagilės, puola pirmos. Silpną šeimą gali visai sunaikinti. Savo lizdą nuo vagilių gina gerai. Pietiniuose rajonuose žiemoja gerai, šiauriniuose sunkiau. Žiemą naudoja daug maisto, žūva daug bičių darbininkių. Paplitusios Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Naujojoje Zelandijoje, Kinijoje, Indijoje. Veisti Lietuvos sąlygomis Italijos bitės netinka (dažniau už kitas medų nešančių bičių rases užsikrečia nozematoze, europiniu puviniu, neatsparios šaltoms žiemoms).
962
1331