istorinis Paduvos universiteto pastatas Palazzo del Bo (pastatytas 15 a., universitetas į jį persikėlė 1493)
Itãlijos švietmas
Švietimo sistema
Švietimo sistema susiklostė 19 amžiaus antroje pusėje. 1859 įvykdyta Casati reforma – švietimas centralizuotas, valdymas sutelktas Švietimo ministerijoje, sudarytos bendros mokymo programos visų tipų mokykloms. 1859 paskelbtas privalomo mokslo 6–9 metų vaikams įstatymas, panaikintas privalomas tikybos dėstymas valstybinėse mokyklose.
Atėjus į valdžią fašistams 1923 buvo įvykdyta antroji – Gentile’s – švietimo reforma. Įvestas privalomas aštuonmetis mokslas. Įvesta lotynų kalba, tik ją mokantieji galėdavo pasirinkti pilnąją vidurinę mokyklą ar stoti į universitetą. 1948 konstitucija nustatė aštuonmetį privalomą mokslą 6–14 metų vaikams. 1962 įvesta privaloma penkiametė pradinė mokykla ir trimetė žemesniosios pakopos vidurinė mokykla.
Nuo 1977 valstybė rūpinasi ikimokykliniu, privalomuoju, pilnuoju viduriniu ir aukštuoju mokslu. Profesinis mokymas pavestas vietinės valdžios kompetencijai. Pradėtos kurti dvimetės profesinės mokyklos. Nuo 1977 lotynų kalba neprivaloma.
Italijos švietimo sistemą sudaro: ikimokyklinės įstaigos (3–5 metų vaikams), penkiametė pradinė mokykla (6–10 metų vaikams), trimetė žemesniosios pakopos vidurinė mokykla (11–13 metų vaikams), penkiametė aukštesniosios pakopos vidurinė mokykla (15–19 metų jaunuoliams).
Ikimokyklines įstaigas lanko apie 50 % visų 3–5 metų vaikų. Beveik visi darželiai yra privatūs, dažniausiai katalikiški.
Privalomas mokslas nemokamas; veikia ir privačios bendrojo lavinimo mokyklos. 2004 buvo 16 290 valstybinių (mokėsi 2,5 mln. vaikų), 2350 privačių (240 000 vaikų) pradinių mokyklų, 7030 valstybinių (1,7 mln. mokinių) ir 880 privačių (95 000 mokinių) žemesniosios pakopos vidurinių mokyklų. Italijos pietuose ir salose žemesniosios pakopos vidurinės mokyklos veikia tik tose gyvenvietėse, kuriose yra ne mažiau kaip 3000 gyventojų. Baigus žemesniosios pakopos vidurinę mokyklą galima toliau mokytis profesinėse mokyklose (pramonės, žemės ūkio) arba aukštesniosios pakopos vidurinėse mokyklose: klasikinėse, realinėse, pedagoginėse, technikos, verslo mokyklose, meno institutuose, konservatorijose. 2004 buvo 4876 valstybinės (2,4 mln. mokinių) ir 1700 privačių (11 600 mokinių) aukštesniosios pakopos vidurinių mokyklų.
Romos universitetui priklausanti baroko šedevru laikoma Sapienzos Šv. Ivo bažnyčia Romoje (1642–1661, architektas Francesco Borromini)
Baigus aukštesniosios pakopos vidurinę mokyklą galima toliau studijuoti aukštosiose mokyklose: universitetuose, technikos universitetuose, institutuose, akademijose, aukštosiose neuniversitetinėse mokyklose. 2004 buvo 78 aukštosios mokyklos (55 valstybiniai universitetai, 3 technikos universitetai, 14 nevalstybinių universitetų, 2 universitetai užsieniečiams, 3 magistrantūros studijų, 1 nuotolinio mokymosi). Aukštosiose universitetinėse mokyklose (be universitetų) studijavo 104 000, neuniversitetinėse – 1,2 mln. studentų. Didžiausia aukštojo mokslo įstaiga – Romos universitetas (217 000 studentų), kiti universitetai: Bari (įkurtas 1924), Bolonijos universitetas (įkurtas 11 a.), Florencijos universitetas (įkurtas 1321), Genujos universitetas (įkurtas 1471), Milano universitetas (įkurtas 1924), Paduvos universitetas (įkurtas 1222), Perugios (įkurtas 1308), Pisos (įkurtas 1343), Sienos (įkurtas 1246), Neapolio universitetas (įkurtas 1224), Messinos (įkurtas 1548), Turino universitetas (įkurtas 1404).
Svarbiausios mokslo įstaigos
Moksliniams tyrimams vadovauja Nacionalinė tyrimų tarnyba (įkurtas 1923), jai priklauso daugia kaip 100 mokslo tyrimų institutų, veikia įvairūs mokslinių tyrimų centrai, laboratorijos (branduolinės fizikos, atominės energetikos, žemės ūkio ir kitos). Nacionalinė mokslų akademija įkurta 1782.
Didžiausios bibliotekos
Didžiausios bibliotekos: Florencijos nacionalinė centrinė biblioteka (įkurta 1747), Romos nacionalinė centrinė biblioteka (įkurta 1876), Neapolio, Turino, Milano, Bolonijos, Palermo, Modenos, Pisos nacionalinės bibliotekos, veikia universitetų bibliotekos.
Svarbiausi muziejai
Svarbiausi muziejai: Uffizi galerija (Florencijoje), Nacionalinis Neapolio archeologijos muziejus, Julijaus vilos muziejus, Borghese’s galerija, Nacionalinė moderniojo ir šiuolaikinio meno galerija, Nacionalinis romėnų muziejus (visi Romoje), Medici koplyčia Florencijoje, Florencijos, Messinos, Neapolio, Palermo muziejai ir paveikslų galerijos.
Italijos kultūra
2271
Italijos konstitucinė santvarka
Italijos partijos ir profsąjungos