Itãlijos–Tukijos kãras, Tripolitãnijos kãras, Lbijos kãras, 1911–12 Italijos karas su Osmanų imperija dėl šiai priklausančių teritorijų Šiaurės Afrikoje – Tripolitanijos ir Kirenaikos (dabar Libija).
Vykdydama kolonijinės ekspansijos politiką Italija 1911 09 28 ultimatumu Osmanų imperijai pareiškė, kad gindama savo interesus okupuoja Tripolitaniją ir Kirenaiką, o 09 29 pradėjo karo veiksmus. 1911 10 Italijos kariuomenė (vadas generolas Carlo Caneva) užėmė Viduržemio jūros pakrantės miestus Tripolį, Darną, Benghazi, bet dėl vietos gyventojų priešinimosi okupavo tik pakrantės rajonus. 1912 04 ir 07 italai bombardavo Dardanelus, 1912 05 užėmė Rodo ir Pietų Sporadų (Dodekaneso) salas. Dėl sėkmingo italų kariuomenės puolimo ir prasidėjusio karo su Balkanų sąjungos valstybėmis (1912–13; Balkanų karai) turkai sutiko karo veiksmus nutraukti. Pagal 1912 10 18 Lozanoje pasirašytą taikos sutartį Italijai atiteko Rodo sala, Tripolitanija ir Kirenaika; Italija turėjo išvesti kariuomenę iš Pietų Sporadų salų (šis įsipareigojimas nebuvo įvykdytas – salos Italijai priklausė iki II pasaulinio karo pabaigos).
Turkijos kariuomenė išvyksta į karo su Italija frontą (Stambulas, 1911 10)
Per karą žuvo ar buvo sužeista 6000 italų, 14 000 turkų karių; italai žvalgybai ir bombardavimui pirmą kartą karo istorijoje panaudojo aviaciją.
-Turkijos–Italijos karas