Itãlijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Italija – ekonomiškai stipri valstybė. 1957 Italija įstojo į Europos ekonominę bendriją. 20 a. 6–7 dešimtmečiais Italijos ekonomikos augimas buvo vienas didžiausių Europoje. 1950–1964 pramonės produkcijos apimtys padvigubėjo (1950–1963 BVP kasmet padidėdavo po 5,9 %). Mažėja bioprodukcinio ūkio, didėja paslaugų sektoriaus dalis bendrajame vidaus produkte. Didelė dalis apdirbamosios pramonės žaliavų įvežama. Vyrauja privatus sektorius, valstybė valdo tik kai kurias dideles įmones (naftos pramonės, transporto, telekomunikacijų). Dauguma pramonės įmonių sutelkta Italijos šiaurinėje dalyje, pietinėje dalyje vyrauja žemės ūkis.
2003 BVP sudarė 1470 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 1550 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 25 527 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 26 700 JAV dolerių), užsienioskola buvo 868,5 mlrd. JAV dolerių.
2021, Pasaulio banko duomenimis, Italijos BVP sudarė 2099,88 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 2713,265 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 35 551,3 JAV dolerio (pagal perkamosios galios paritetą – 45 936,0 JAV dolerių).
2023, Pasaulio banko duomenimis, Italijos BVP sudarė 2254,695 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 3452,505 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 38 373 JAV dolerius (pagal perkamosios galios paritetą – 58 755 JAV dolerius). Infliacija 5,62 %, nedarbas 7,62 % (2023).
https://s.vle.lt/diagramos/225.html
Pramonė
Kasybos pramonė sukuria 0,5 % BVP, joje dirba 0,3 % dirbančių gyventojų. Gaunama nafta ir gamtinės dujos (Sicilijos priekrantėje, Adrijos jūros šelfe, Po lygumoje), marmuras (visoje Italijoje; baltas – Toskanoje, įvairiaspalvis – Lombardijoje, Po lygumoje, Apulijoje, Sicilijoje, Veronos ir Vicenzos apylinkėse), švino ir cinko rūdos, boksitas, talkas, auksas (Sardinijoje), gipsas (Pjemonte), molis (Lombardijoje), pemza ir pucolanai (Liparų salose), baritas (Sardinijoje, netoli Milano), druska (Toskanoje, Sicilijoje), fluoritas, siera, feldšpatai, lignitas. Italijos svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje. 2022 elektrinių bendra instaliuotoji galia sudarė 123,327 mlrd. kW, pagaminta 264 mlrd. kWh elektros energijos; 63,7 % pagamino kietu kuru kūrenamos šiluminės elektrinės, 10,0 % – hidroelektrinės. Yra geoterminių elektrinių (Toskanoje); Lardellero – seniausia pasaulyje (pastatyta 1904). Statomos vėjo jėgainės, saulės elektrinės. Po Černobylio atominės elektrinės avarijos (1987) sustabdytos 4 branduolinės elektrinės (referendumu gyventojai nepritarė naujų branduolinių elektrinių statybai).
vulkaninio tufo karjeras Italijoje
1
Apdirbamoji pramonė sukuria 20 % BVP. Svarbiausios šakos: metalurgija, mašinų, chemijos, tekstilės, siuvimo, odos ir avalynės, maisto, medienos, popieriaus ir poligrafijos pramonė. Mašinų pramonės svarbiausia šaka – transporto priemonių gamyba. Koncerno Fiat (būstinė Turine) įmonės gamina lengvuosius ir krovininius automobilius, traktorius, geležinkelių riedmenis, laivų ir lėktuvų variklius. Svarbiausios automobilių gamyklos yra Turine, Milane, Bolzano, Modenoje, laivų statyklos – Genujoje, Savonoje, La Spezijoje. Turine, Milane ir Genujoje gaminama staklės, kasybos, statybos, tekstilės pramonės, žemės ūkio, kelių tiesimo mašinos, Ivrejoje – biuro mašinos, komunikacijos įrenginiai ir priemonės (bendrovė Olivetti), Italijos pietinės dalies miestuose, t. p. Romoje ir Neapolyje – buitinė technika (šaldikliai, šaldytuvai, skalbyklės) ir elektronikos įranga (televizoriai). Išplėtota naftos ir naftos chemijos pramonė; 30 naftos perdirbimo įmonių (Milazzo, Augustoje, Cagliari, Taranto, Neapolyje, Trieste, Turine, Milane). Chemijos pramonės įmonės daugiausia gamina cheminį pluoštą, plastikus, trąšas, farmacijos ir gumos gaminius, sintetinį kaučiuką, natrio hidroksidą, dažus, sieros ir azoto rūgštis.
Seniausia pramonės šaka – tekstilės pramonė; gaminami medvilniniai (Gallaratėje, Busto Arsizio, Bergamo, Brescioje), vilnoniai (Belloje, Vicenzoje, Prato), šilkiniai (Brescioje, Treviso, Como) audiniai. Odos ir avalynės pramonės įmonės sutelktos Milane, Florencijoje. Išplėtota maisto pramonė (įmonių yra visoje Italijoje); šiaurėje gaminami makaronai (spagečiai), mėsos ir pieno gaminiai, pietuose – vynas (Italija užima antrąją vietą pasaulyje po Prancūzijos pagal vyno gamybą), alyvuogių aliejus (antroji vieta pasaulyje po Ispanijos).
plieno gamykloje (Vicenza)
Nuo 20 a. vidurio plėtojama metalurgija. Plieno liejimo didžiausios įmonės sutelktos uostuose, per kuriuos į Italiją įvežama rūda ir metalo laužas (Genujoje, Neapolyje, Taranto, Piombino, Vicenzoje), aliuminis lydomas Porto Vesme (Sardinijoje), Fusinoje (prie Venecijos), švinas – Porto Vesmėje, cinkas – Porto Vesmėje ir Crotonėje (Kalabrijoje). Italijoje dar plėtojama medienos, plaušienos ir popieriaus (mediena importuojama iš Skandinavijos pusiasalio valstybių), poligrafijos (Italijos šiaurinėje dalyje, Romoje, Neapolyje), cemento, stiklo (Venecijoje) pramonė, muzikos instrumentų gamyba. Roma – kino pramonės centras. Italijos apdirbamosios pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 2 lentelėje.
2
Bioprodukcinis ūkis
vynuogynai Toskanoje
dirbami laukai Po lygumoje
Žemės ūkio naudmenos užima 51 % Italijos teritorijos, iš jų 54 % – dirbama žemė; 18 % žemės ūkio naudmenų drėkinama (21 a. pradžioje). Alpių kalnuose ir priekalniuose vyrauja pievos ir ganyklos, Po lygumoje – dirbamoji žemė ir sodai, Apeninų pusiasalyje – ganyklos ir sodai. Apie 76 % ūkių yra iki 5 ha (daugiausia pietuose), apie 6 % – didesni kaip 20 ha (daugiausia Po lygumoje). Žemės ūkis labai mechanizuotas. Po lygumoje daugiausia auginama javai (kviečiai, kukurūzai, miežiai, ryžiai), bulvės ir cukriniai runkeliai. Sodininkystė; Alpių priekalniuose ir slėniuose – obelų ir vyšnių sodai, Apeninų pusiasalyje – alyvmedžių giraitės, vynuogynai, persikų, slyvų, kriaušių sodai; salose auginami citrinmedžiai, migdolai, finikai. 21 a. pradžioje Italija pirmavo pagal vynuogių (pirmoji vieta pasaulyje), lazdynų riešutų, alyvuogių, persikų ir nektarinų (antroji vieta pasaulyje) produkciją. Italijos šiaurinėje dalyje išplėtota daržininkystė; auginami artišokai (pirmoji vieta pasaulyje pagal produkciją), pomidorai, paprikos, svogūnai. Italijos augalininkystės produkcijos rodikliai – 3 lentelėje.
Gyvulininkystė tiekia apie 40 % bioprodukcinio ūkio produkcijos. Šiaurėje (ypač Po lygumoje) daugiausia veisiama pieniniai galvijai ir kiaulės, pietuose – avys ir ožkos; visoje Italijoje išplėtota paukštininkystė. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcijos rodikliai – 5 lentelėje.
3
4
5
Žvejojama daugiausia jūrose. Gaudoma ančiuviai, menkės, sardinės ir kitos žuvys, krevetės, jūros moliuskai, aštuonkojai, renkami vandens augalai. Jūrų žvejybos didžiausi uostai: Bari, Rimini, Chioggia, Neapolis, Messina. 2022 sugauta 143 600 tonų žuvų, žuvininkystės ūkiai išaugino 132 700 tonų žuvų.
Turizmas
Panteonas Romoje (118–128; priekyje – fontanas, 1711, architektas ir skulptorius F. Barigioni)
Genuja
2023 Italiją aplankė 57,3 mln. užsienio turistų. Daugiausia turistų atvyksta iš Vokietijos, JAV, Prancūzijos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės, Austrijos, Nyderlandų, Ispanijos. Svarbiausi turizmo centrai – miestai, kuriuose gausu antikinės, renesanso, baroko architektūros paminklų ir muziejų (Roma, Venecija, Florencija, Neapolis, Milanas, Pisa, Paduva, Asyžius ir kiti); 38 kultūros paveldo objektai paskelbti pasaulio paveldo vertybėmis (21 a. pradžia). Turistų lankomi Italijos Rivieros paplūdimiai ir kurortai (San Remo, Imperia, Rapallo), Adrijos jūros pakrantė, ežerai ir žiemos sporto centrai Alpėse, ugnikalniai, nacionaliniai parkai, salos, nardymo centrai.
Venecija
Triestas
Transportas
Ponte Vecchio tiltas per Arno upę Florencijoje
Transporto kelių tinklas tankus (ypač Italijos šiaurinėje dalyje). 2021 buvo 228 863 km automobilių kelių, iš jų 6621 km – apmokestintų greitkelių. Svarbiausi plentai jungia Italiją su kitomis Europos valstybėmis. Geležinkelių yra 18 475 km, iš jų – 12 936 km elektrifikuoti (2020). Romoje, Milane ir Neapolyje yra metropolitenas. Greitieji traukiniai keleivius veža Romos–Milano–Turino, Neapolio–Romos, Milano–Genujos ir Milano–Venecijos geležinkeliais. Į Prancūziją ir Šveicariją geležinkeliai ir plentai eina tuneliais (per Alpes).
2023 buvo įregistruoti 1276 prekybiniai jūrų laivai (iš jų – 95 tanklaiviai). Yra 123 uostai. Jūrų didžiausi uostai: Genuja, Triestas, Venecija, Neapolis, Ravenna, Savona, Livorno, Palermas. Keltai kelia tarp Apeninų pusiasalio, Sicilijos, Sardinijos ir kitų salų, t. p. į Prancūziją, Graikiją, Afriką.
636 oro uostai (2024). Romos, Milano tarptautiniai oro uostai – vieni didžiausių Pietų Europoje. 155 sraigtasparnių nusileidimo aikštelių (2024).
Dujotiekių – 20 223 km (svarbiausias jungia Siciliją su Tunisu), naftotiekių – 1393 km (jungia Genują su Šveicarija, Triestą su Austrija), produktotiekių – 1574 km (2013).
Bankai
Milano vertybinių popierių biržos pastatas
Italijos centrinis bankas – Italijos bankas. 2023 veikė 428 komerciniai bankai. Didžiausi bankai: Intesa Sanpaolo (įkurtas 2007, būstinė Turine), UniCredit (įkurtas 1998, būstinė Milane), Mediobanca (įkurtas 1946, būsinė Milane), Banco BPM (įkurtas 2017, būstinės Milane ir Veronoje), Banca Mediolanum (įkurtas 1991, būstinė Milane). Italijos piniginis vienetas – euras, įvestas 2002 vietoj Italijos liros. 10 vertybinių popierių biržų – Bolonijoje, Florencijoje, Genujoje, Milane, Neapolyje, Palerme, Romoje, Trieste, Turine ir Venecijoje.
Užsienio prekyba
Italijos užsienio prekybos balansas teigiamas.
2002 eksportuota prekių už 251,0 mlrd. JAV dolerių, importuota už 242,7 mlrd. JAV dolerių. Daugiausia eksportuota mašinos, transporto priemonės (automobiliai), metalai ir jų gaminiai, chemijos, elektronikos pramonės ir naftos produktai, drabužiai, avalynė, maisto produktai (vynas, alyvuogių aliejus, vaisiai), daugiausia importuojama mašinos ir transporto priemonės, apdirbamosios pramonės žaliavos, kuras, maisto produktai (javai, mėsa, žuvys, pieno produktai), mediena.
Italijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2023)
2023 eksportuota prekių už 777,594 mlrd. JAV dolerių (daugiausia į Vokietiją, JAV, Prancūziją, Ispaniją, Šveicariją), importuota už 747,798 mlrd. JAV dolerių (daugiausia iš Vokietijos, Kinijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Ispanijos). Daugiausia eksportuota vaistai, naftos produktai, drabužiai, automobiliai, variklinių transporto priemonių dalys, daugiausia importuota gamtinės dujos, nafta, automobiliai, vaistai, drabužiai.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2003 į Italiją eksportavo prekių už 479,5 mln. litų, importavo iš Italijos prekių už 1304 mln. litų. Italijos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2004 sudarė 85,9 mln. litų.
2018, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuva į Italiją eksportavo prekių už 615,936 mln. eurų, importavo į Italiją prekių už 1,509 mlrd. eurų.
2020 prekybos apyvarta tarp Italijos ir Lietuvos sudarė 2,1 mlrd. eurų. Lietuva į Italiją eksportavo prekių už 0,613 mln. eurų (daugiausia pieną, pieno produktus, kiaušinius, medų, gyvūninės kilmės produktus, medieną ir jos dirbinius, medžio anglis), importavo iš Italijos prekių už 1,488 mlrd. eurų (daugiausia mašinas ir mechaninius įrenginius). Italijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2020 sudarė 46,29 mln. eurų, Lietuvos tiesioginės investicijos į Italijos ūkį – 29,48 mln. eurų.
2023 prekybos apyvarta tarp Italijos ir Lietuvos sudarė 2,59 mlrd. eurų. Lietuva į Italiją eksportavo prekių už 0,84 mlrd. eurų (daugiausia pieną ir pieno produktus, žuvis, elektros mašinas ir įrangą, baldus), importavo iš Italijos prekių už 1,75 mlrd. eurų (daugiausiamašinas ir mechaninius įrenginius, transporto priemones, eterinius aliejus). Italijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2023 pabaigoje siekė 59,63 mln. eurų, Lietuvos tiesioginės investicijos į Italijos ūkį – 80,4 mln. eurų.
Italijos BVP struktūra (2002)
Italijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2002)
2271
-Italijos pramonė; -Italijos žemės ūkis; -turizmas Italijoje; -Italijos transportas; -Italijos bankai; -Italijos užsienio prekyba; -Italijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Italijos konstitucinė santvarka
Italijos partijos ir profesinės sąjungos