Itãlijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Italija – ekonomiškai stipri valstybė. 1957 Italija įstojo į Europos ekonominę bendriją. 20 a. 6–7 dešimtmečiais Italijos ekonomikos augimas buvo vienas didžiausių Europoje. 1950–64 pramonės produkcijos apimtys padvigubėjo (1950–63 BVP kasmet padidėdavo po 5,9 %). Mažėja bioprodukcinio ūkio, didėja paslaugų sektoriaus dalis bendrajame vidaus produkte. Didelė dalis apdirbamosios pramonės žaliavų įvežama. Vyrauja privatus sektorius, valstybė valdo tik kai kurias dideles įmones (naftos pramonės, transporto, telekomunikacijų). Dauguma pramonės įmonių sutelkta Italijos šiaurinėje dalyje, pietinėje dalyje vyrauja žemės ūkis.
2003 BVP sudarė 1470 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 1550 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 25 527 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 26 700 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). Italijos BVP struktūra parodyta diagramoje. Užsienio skola buvo 868,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių.
2021, Pasaulio banko duomenimis, Italijos BVP sudarė 2099,88 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, BVP pagal perkamosios galios paritetą – 2713,265 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, BVP dalis vienam gyventojui – 35 551,3 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio, BVP dalis vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą – 45 936,0 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių.
https://s.vle.lt/diagramos/225.html
Pramonė
Kasybos pramonė sukuria 0,5 % BVP, joje dirba 0,3 % dirbančių gyventojų. Gaunama nafta ir gamtinės dujos (Sicilijos priekrantėje, Adrijos jūros šelfe, Po lygumoje), marmuras (visoje Italijoje; baltas – Toskanoje, įvairiaspalvis – Lombardijoje, Po lygumoje, Apulijoje, Sicilijoje, Veronos ir Vicenzos apylinkėse), švino ir cinko rūdos, boksitas, talkas, auksas (Sardinijoje), gipsas (Pjemonte), molis (Lombardijoje), pemza ir pucolanai (Liparų salose), baritas (Sardinijoje, netoli Milano), druska (Toskanoje, Sicilijoje), fluoritas, siera, feldšpatai, lignitas. Italijos svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje. 2002 pagaminta 262 mlrd. kWh elektros energijos; 80,6 % pagamino šiluminės elektrinės, 16,4 % – hidroelektrinės (2000). Yra geoterminių elektrinių (Toskanoje); Lardellero – seniausia pasaulyje (pastatyta 1904). Statomos vėjo jėgainės. Po Černobylio atominės elektrinės avarijos 1987 sustabdytos keturios branduolinės elektrinės (referendumu gyventojai nepritarė naujų branduolinių elektrinių statybai).
vulkaninio tufo karjeras Italijoje
1
Apdirbamoji pramonė sukuria 20 % BVP, joje dirba 23 % dirbančių gyventojų (2002). Svarbiausios šakos: metalurgija, mašinų, chemijos, tekstilės, siuvimo, odos ir avalynės, maisto, medienos, popieriaus ir poligrafijos pramonė. Mašinų pramonės svarbiausia šaka – transporto priemonių gamyba. Koncerno Fiat (būstinė Turine) įmonės gamina lengvuosius ir krovininius automobilius, traktorius, geležinkelių riedmenis, laivų ir lėktuvų variklius. Svarbiausios automobilių gamyklos yra Turine, Milane, Bolzano, Modenoje, laivų statyklos – Genujoje, Savonoje, La Spezijoje. Turine, Milane ir Genujoje gaminama staklės, kasybos, statybos, tekstilės pramonės, žemės ūkio, kelių tiesimo mašinos, Ivrejoje – biuro mašinos, komunikacijos įrenginiai ir priemonės (bendrovė Olivetti), Italijos pietinės dalies miestuose, t. p. Romoje ir Neapolyje – buitinė technika (šaldikliai, šaldytuvai, skalbyklės) ir elektronikos įranga (televizoriai). Išplėtota naftos ir naftos chemijos pramonė; 30 naftos perdirbimo įmonių (Milazzo, Augustoje, Cagliari, Taranto, Neapolyje, Trieste, Turine, Milane). Chemijos pramonės įmonės daugiausia gamina cheminį pluoštą, plastikus, trąšas, farmacijos ir gumos gaminius, sintetinį kaučiuką, natrio hidroksidą, dažus, sieros ir azoto rūgštis.
Seniausia pramonės šaka – tekstilės pramonė; gaminami medvilniniai (Gallaratėje, Busto Arsizio, Bergamo, Brescioje), vilnoniai (Belloje, Vicenzoje, Prato), šilkiniai (Brescioje, Treviso, Como) audiniai. Odos ir avalynės pramonės įmonės sutelktos Milane, Florencijoje. Išplėtota maisto pramonė (įmonių yra visoje Italijoje); šiaurėje gaminami makaronai (spagečiai), mėsos ir pieno gaminiai, pietuose – vynas (Italija užima antrąją vietą pasaulyje po Prancūzijos pagal vyno gamybą), alyvuogių aliejus (antroji vieta pasaulyje po Ispanijos).
Nuo 20 a. vidurio plėtojama metalurgija. Plieno liejimo didžiausios įmonės sutelktos uostuose, per kuriuos į Italiją įvežama rūda ir metalo laužas (Genujoje, Neapolyje, Taranto, Piombino, Vicenzoje), aliuminis lydomas Porto Vesme (Sardinijoje), Fusinoje (prie Venecijos), švinas – Porto Vesmėje, cinkas – Porto Vesmėje ir Crotonėje (Kalabrijoje). Italijoje dar plėtojama medienos, plaušienos ir popieriaus (mediena importuojama iš Skandinavijos pusiasalio valstybių), poligrafijos (Italijos šiaurinėje dalyje, Romoje, Neapolyje), cemento, stiklo (Venecijoje) pramonė, muzikos instrumentų gamyba. Roma – kino pramonės centras. Italijos apdirbamosios pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 2 lentelėje.
2
Bioprodukcinis ūkis
vynuogynai Toskanoje
dirbami laukai Po lygumoje
Žemės ūkio naudmenos užima 51 % Italijos teritorijos, iš jų 54 % – dirbama žemė; 18 % žemės ūkio naudmenų drėkinama (2002). Alpių kalnuose ir priekalniuose vyrauja pievos ir ganyklos, Po lygumoje – dirbamoji žemė ir sodai, Apeninų pusiasalyje – ganyklos ir sodai. Apie 76 % ūkių yra iki penkių hektarų (daugiausia pietuose), apie 6 % – didesni kaip 20 ha (daugiausia Po lygumoje). Žemės ūkis labai mechanizuotas. Po lygumoje daugiausia auginama javai (kviečiai, kukurūzai, miežiai, ryžiai), bulvės ir cukriniai runkeliai. Sodininkystė; Alpių priekalniuose ir slėniuose – obelų ir vyšnių sodai, Apeninų pusiasalyje – alyvmedžių giraitės, vynuogynai, persikų, slyvų, kriaušių sodai; salose auginami citrinmedžiai, migdolai, finikai. 2004 Italija pirmavo pagal vynuogių (pirmoji vieta pasaulyje), lazdynų riešutų, alyvuogių, persikų ir nektarinų (antroji vieta pasaulyje) produkciją. Italijos šiaurinėje dalyje išplėtota daržininkystė; auginami artišokai (pirmoji vieta pasaulyje pagal produkciją), pomidorai, paprikos, svogūnai. Italijos augalininkystės produkcijos rodikliai – 3 lentelėje.
Gyvulininkystė tiekia apie 40 % bioprodukcinio ūkio produkcijos. Šiaurėje (ypač Po lygumoje) daugiausia veisiama pieniniai galvijai ir kiaulės, pietuose – avys ir ožkos; visoje Italijoje išplėtota paukštininkystė. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcijos rodikliai – 5 lentelėje.
3
4
5
Žvejojama daugiausia jūrose. Gaudoma ančiuviai, menkės, sardinės ir kitos žuvys, krevetės, jūros moliuskai, aštuonkojai (453 800 t jūros produktų; 2002), renkami vandens augalai (2000 tonų). Jūrų didžiausi uostai: Bari, Rimini, Chioggia, Neapolis, Messina.
Turizmas
Panteonas Romoje (118–128; priekyje – fontanas, 1711, architektas ir skulptorius F. Barigioni)
Genuja
2002 Italiją aplankė 36,4 mln. užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 26,9 mlrd. eurų. Daugiausia turistų atvyksta iš Vokietijos (26 % visų užsienio turistų, 2002), Jungtinių Amerikos Valstijų (10 %), Didžiosios Britanijos (7 %), Prancūzijos (7 %), Austrijos, Japonijos, Šveicarijos. Svarbiausi turizmo centrai – miestai, kuriuose gausu antikinės, renesanso, baroko architektūros paminklų ir muziejų (Roma, Venecija, Florencija, Neapolis, Milanas, Pisa, Paduva, Asyžius ir kiti); 38 kultūros paveldo objektai paskelbti pasaulio paveldo vertybėmis (21 a. pradžia). Turistų lankomi Italijos Rivieros paplūdimiai ir kurortai (San Remo, Imperia, Rapallo), Adrijos jūros pakrantė, ežerai ir žiemos sporto centrai Alpėse, ugnikalniai, nacionaliniai parkai, salos, nardymo centrai.
Venecija
Triestas
Transportas
Ponte Vecchio tiltas per Arno upę Florencijoje
Transporto kelių tinklas tankus (ypač Italijos šiaurinėje dalyje). 1999 buvo 479 688 km automobilių kelių, iš jų 6621 km – apmokestintų greitkelių. Svarbiausi plentai jungia Italiją su kitomis Europos valstybėmis. Tarp Apeninų pusiasalio ir Sicilijos statomas (nuo 2005) tiltas. 2002 buvo įregistruota 33,7 mln. lengvųjų, 3,8 mln. krovininių automobilių, 4,0 mln. motociklų, 91 700 autobusų. Geležinkelių yra 16 200 km, iš jų du trečdaliai – elektrifikuoti (2004). Romoje, Milane ir Neapolyje yra metropolitenas. Greitieji traukiniai keleivius veža Romos–Milano–Turino, Neapolio–Romos, Milano–Genujos ir Milano–Venecijos geležinkeliais. Į Prancūziją ir Šveicariją geležinkeliai ir plentai eina tuneliais (per Alpes).
2003 buvo įregistruoti 1504 prekybiniai laivai; prekybos laivyno tonažas – 10,2 mln. bruto tonų. Jūrų didžiausi uostai: Genuja, Triestas, Venecija, Neapolis, Ravenna, Savona, Livorno, Palermas. 2001 per uostus išvežta 318,4 mln. tonų, įvežta 1264 mln. tonų krovinių. Keltai kelia tarp Apeninų pusiasalio, Sicilijos, Sardinijos ir kitų salų, t. p. į Prancūziją, Graikiją, Afriką. Romos, Milano tarptautiniai oro uostai – vieni didžiausių Pietų Europoje. 2004 dujotiekių buvo 17 335 km (svarbiausias jungia Siciliją su Tunisu), naftotiekių – 1136 km (jungia Genują su Šveicarija, Triestą su Austrija).
Bankai
Italijos centrinis bankas – Italijos bankas. 2005 pradžioje veikė 788 komerciniai bankai (turėjo 30 502 skyrius šalyje ir 75 užsienyje, 337 900 darbuotojų) ir 644 kitos finansų institucijos (359 finansinės, 153 turto valdymo ir 132 investicinės bendrovės; 22 800 darbuotojų). Iš komercinių bankų – 244 universalieji, 445 kredito, 38 kooperatiniai bankai ir 61 užsienio bankų skyrius. Italijos piniginis vienetas – euras, įvestas 2002 vietoj Italijos liros. 10 vertybinių popierių biržų – Bolonijoje, Florencijoje, Genujoje, Milane, Neapolyje, Palerme, Romoje, Trieste, Turine ir Venecijoje.
Užsienio prekyba
Italijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2002)
Italijos užsienio prekybos balansas teigiamas. 2002 eksportuota prekių už 251,0 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 242,7 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama mašinos, transporto priemonės (automobiliai), metalai ir jų gaminiai, chemijos, elektronikos pramonės ir naftos produktai, drabužiai, avalynė, maisto produktai (vynas, alyvuogių aliejus, vaisiai). Daugiausia importuojama mašinos ir transporto priemonės, apdirbamosios pramonės žaliavos, kuras, maisto produktai (javai, mėsa, žuvys, pieno produktai), mediena.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2003 į Italiją eksportavo prekių už 479,5 mln. litų, importavo iš Italijos prekių už 1304 mln. litų. Italijos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2004 sudarė 85,9 mln. litų.
2018, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuva į Italiją eksportavo prekių už 615,936 mln. eurų, importavo į Italiją prekių už 1,509 mlrd. eurų.
2020 prekybos apyvarta tarp Italijos ir Lietuvos sudarė 2,1 mlrd. eurų. Lietuva į Italiją eksportavo prekių už 0,613 mln. eurų (daugiausia pieną, pieno produktus, kiaušinius, medų, gyvūninės kilmės produktus, medieną ir jos dirbinius, medžio anglis), importavo iš Italijos prekių už 1,488 mlrd. eurų (daugiausia mašinas ir mechaninius įrenginius). Italijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2020 sudarė 46,29 mln. eurų, Lietuvos tiesioginės investicijos į Italijos ūkį – 29,48 mln. eurų.
Italijos BVP struktūra (2002)
2271
-Italijos pramonė; -Italijos žemės ūkis; -turizmas Italijoje; -Italijos transportas; -Italijos bankai; -Italijos užsienio prekyba; -Italijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Italijos konstitucinė santvarka
Italijos partijos ir profsąjungos