Itãlijos žiniãsklaida
Knygų leidyba
Pirmoji spaustuvė įkurta 1464 Subiaco (prie Romos). 1465 čia išspausdintos pirmosios knygos lotynų kalba – Donato gramatika, Cicerono De oratore ir kitos. 1467 spaustuvė įkurta Romoje, 1470 – Foligno, 1471 – Ferraroje, Florencijoje, Milane, Bolonijoje, Neapolyje, 1476 – Venecijoje (tapo didžiausiu knygų leidybos centru). 1470 išleista pirmoji knyga italų kalba – F. Petrarcos poezijos rinkinys Canzoniere.
2022 išėjo apie 140 000 pavadinimų knygų, veikė apie 1500 aktyvių leidėjų. 2023 Italija eksportavo knygų už 522 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių.
Svarbiausios leidyklos
Veikia apie 150 didesnių leidyklų (2022), seniausios: Unione Tipografico-Editrice Torinese, UTET (įkurta 1791, Turinas), Ricordi (įkurta 1808, Milanas), Marietti (įkurta 1820, Genuja), Le Monnier (įkurta 1836), Giunti Editore (įkurta 1839; abi Florencijoje), Cappelli (įkurta 1848, Bolonija), Casa Editrice Luigi Trevisini (įkurta 1849, Milanas), Zanichelli Editore SpA (įkurta 1859, Bolonija), Edizioni Borla Srl (įkurta 1863), Guida Monaci SpA (įkurta 1870; abi Romoje), Casa Editrice Libraria Ulrico Hoepli (įkurta 1870, Milanas). Daugiausia knygų išleidžia leidybos bendrovės Gruppo Mondadori (apie 27 % visų knygų, 2022), Gruppo Editoriale Mauri Spagnol (GeMS, 11 % visų knygų), Giunti Editore (8,1 % visų knygų), La Feltrinelli (6,5 % visų knygų).
Periodinė spauda
16 amžiuje buvo platinami ranka rašyti informaciniai lapeliai (vadinamosios gazetos) – periodinio leidinio prototipas. Pirmasis šalies laikraštis Sincero 1645 pasirodė Genujoje, 1664 Mantujoje – Gazzetta di Mantova (2018 tiražas 22 000 egzempliorių). 1665 pradėjo eiti prancūzų mokslinio žurnalo Le Journal des Sçavans vertimas į italų kalbą. Ypač daug periodinių leidinių pradėta leisti 18 ir 19 amžiuje. Juos steigė pramonininkai, prekybininkai, bankai ir valstybės įstaigos, vėliau – partijos, visuomeninės, religinės organizacijos. Kai kurie eina iki šiol: Gazzetta di Parma (nuo 1735, Parma, 2018 tiražas 34 000 egzempliorių), La Civilta Cattolica (nuo 1850 Neapolyje, nuo 1888 Romoje, katalikų, 2019 tiražas 11 000 egzempliorių), La Nazione (nuo 1859, Florencija, 2018 tiražas 88 000 egzempliorių), Giornale di Sicilia (nuo 1860, Palermas, 2018 tiražas 21 500 egzempliorių), Il Sole (dab. Il Sole 24 Ore, nuo 1865, Milanas, 2018 tiražas 118 000 egzempliorių).
televizijos bendrovės RAI gamybinės studijos Romoje
2019 ėjo apie 8000 periodinių leidinių, iš jų apie 120 dienraščių, 400 savaitraščių, 2000 žurnalų.
Svarbiausi dienraščiai
Eina dienraščiai La Stampa (nuo 1867, Turinas, 2018 tiražas 174 000 egzempliorių), Corriere della Sera (nuo 1876, Milanas, 2019 tiražas 296 000 egzempliorių), Il Messaggero (nuo 1878, Roma, 2020 tiražas 116 000 egzempliorių), Il Resto del Carlino (nuo 1885, Bolonija, 2019 tiražas 118 000 egzempliorių), Il Secolo XIX (nuo 1886, Genuja, 2018 tiražas 40 000 egzempliorių), Il Gazzettino (nuo 1887, Venecija, 2019 tiražas 61 000 egzempliorių), Il Mattino (nuo 1892, Neapolis, 2019 tiražas 40 000 egzempliorių), La Gazzetta dello Sport (nuo 1896, Milanas, 2020 tiražas 218 000 egzempliorių), L’Unita (nuo 1924, kairiųjų, 2014 tiražas 60 000 egzempliorių), Il Tempo (nuo 1944, 2020 tiražas 24 000 egzempliorių; abu Romoje.), Il Giorno (nuo 1956, 2019 tiražas apie 72 000 egzempliorių), Il Giornale (nuo 1974, 2020 tiražas 100 000 egzempliorių; abu Milane), La Repubblica (nuo 1976, Roma, kairiųjų, 2020 tiražas 240 000 egzempliorių).
Svarbiausi žurnalai
Eina žurnalai Famiglia Christiana (nuo 1931, šeimos, 2015 tiražas 318 000 egzempliorių), Grazia (nuo 1938, moterų, 2018 bendras tiražas 172 000 egzempliorių), Oggi (nuo 1945, literatūros, 2015 tiražas 267 000 egzempliorių; visi Milane), L’Espresso (nuo 1955, Roma, 2020 tiražas 263 500 egzempliorių), Gente (nuo 1957, 2015 tiražas 222 000 egzempliorių), Panorama (nuo 1962, 2019 tiražas 77 000 egzempliorių), Visto (nuo 1989), Dipiù (nuo 2004, 2020 tiražas 620 000 egzempliorių; visi Milane), Micromega (nuo 1986, kultūros, mokslo, filosofijos, 20 000 egzempliorių).
Radijas ir televizija
Radijas veikia nuo 1924, televizija – nuo 1952 metų. Veikia dvi visuomeninės radijo ir televizijos bendrovės – nacionalinė Radiotelevisione Italiana (RAI, įsteigta 1924) ir regioninė Rundfunk Anstalt Südtirol (RAS, įsteigta 1975). RAI transliuoja 5 nacionalines ir 3 regionines radijo programas italų, vokiečių ir slovėnų kalbomis, 13 nacionalinių, 3 regionines televizijos programas ir 2 programas užsieniui. RAS retransliuoja Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos radijo ir televizijos programas vokiečių tautinei mažumai Pietų Tirolyje. Privatūs radijo transliuotojai (populiariausi: RTL 102.5, Radio Dimensione Suono, Radio Deejay, Radio Italia, Radio 105) veikia nuo 1974, televizijos (apie 120 nacionalinių: Canale 5, Italia 1, Rete 4, 20, Iris, La5, Cine34, Dee Jay TV ir kiti) – nuo 1975 metų. Didžiausios televizijos privačios bendrovės – Mediaset (nuo 1993, S. Berlusconi grupės Fininvest, apie 20 kanalų) ir SKY Italia (nuo 2003, apie 100 kanalų, daugiausia mokami).
Naujienų agentūros
Romoje yra naujienų agentūros Agenzia Nazionale Stampa Associata (ANSA, įsteigta 1945), Agenzia Giornalistica Italia (AGI, įsteigta 1950), AdnKronos (įsteigta 1963), Inter Press Service (IPS, įsteigta 1964), Agenzia DIRE (įsteigta 1988) ir Askanews (įsteigta 2014).
Italijos kultūra
2617
576
Italijos konstitucinė santvarka
Italijos partijos ir profsąjungos