Svevo Italo (Italas Svèvas), tikr. Ettore Schmitz 1861 12 19Triestas 1928 09 13Motta di Livenza (prie Treviso), italų rašytojas. 1878–80 mokėsi Triesto aukštesniojoje prekybos mokykloje. 1880–99 dirbo banke, vėliau vadovavo privačiai pramonės įmonei.
Italo Svevo
Draugavo su J. Joyce’u. Žymiausias romanas – Dzeno prisipažinimai (La coscienza di Zeno 1923, lietuvių kalba 2002), jame ligos motyvas įgyja įvairių prasmių, iškyla kaip žmogaus nedarnos, nepritapimo moderniame pasaulyje suvokimas. Romane reiškiama mintis, kad psichoanalizė – vertingas savęs pažinimo būdas, bet dovanoti tikros sveikatos negali, nes liga glūdi ir anapus individo (t. y. visuomenėje). Dar parašė romanus Vieno gyvenimo istorija (Una vita 1892), Senatvė (Senilità 1898), apysaką Taurus vynas (Vino generoso 1927), trumposios prozos žanro kūrinių (rinkiniai Pavykusi išdaiga / Una burla riuscita 1928, Apysaka apie gerąjį senį ir gražiąją mergaitę / La novella del buon vecchio e della bella fanciulla, išleista 1930, Trumpa ir sentimentali kelionė / Corto viaggio sentimentale, išleista 1949), veikalą Esė ir fragmentai (Saggi e pagine sparse, išleista 1954), pjesių (knyga Komedijos / Commedie, išleista 1960; būdinga groteskas).
Kūryboje vyrauja ligos, senatvės temos, personažai – nepritapėliai, atsidūrę aktyvaus, tariamai sveiko pasaulio paribiuose. I. Svevoʼs yra vienas pirmųjų italų rašytojų, pasitelkusių literatūrą žmogaus savivokos analizei. Objektyvų veristinį tikrovės vaizdavimą jis pakeitė introspektyviu, atskleidžiančiu subjekto vidaus pasaulio prieštaringumą, mintyse ir kalboje slypinčias dviprasmybes. Pagal jo kūrinius pastatyta televizijos ir kino filmų.
944