įtarpos junginiai

tarpos junginia, molekuliniai junginiai, kurie susidaro vienos rūšies molekulėms įsiterpus į kitos rūšies molekulių arba kristalinių gardelių ertmes. Pagal ertmių kilmę skirstomi į gardelinius ir molekulinius, pagal formą – į kanalinius (kanalo pavidalo ertmės) ir klatratus (narvelio pavidalo ertmės). Įtarpos junginių ertmių ir įsiterpusių molekulių matmenys yra panašūs. Ryšį tarp įsiterpusios ir pagrindinės molekulės arba gardelės lemia silpnosios van der Waalso jėgos (van der Waalso lygtis). Šio ryšio energija 1,7–2,4 kJ/mol (prilygsta silpnojo cheminio ryšio energijai). Vieni svarbiausių kanalinių įtarpos junginių yra karbamido junginiai su angliavandeniliais ir jų dariniais, permutitai, kai kurie mineralai, pvz., kleveitas, monacitas. Įtarpos junginiai naudojami medžiagų mišiniams perskirti, vandeniui gėlinti, cheminėje analizėje, katalizėje.