tris (Yttrium; pagal Švedijos vietovės Ytterby vardą), Y, periodinės elementų sistemos III B grupės cheminis elementas; retųjų žemių elementas. Šviesiai pilkas, minkštas, kalus metalas. Žemesnėje negu 1480 °C temperatūroje patvarus alfa itriu (heksagoninė kristalinė gardelė), aukštesnėje – beta itriu. Kambario temperatūroje reaguoja su deguonimi, vandeniu, rūgštimis, kaitinant (virš 200 °C) – su halogenais, siera. Randamas beveik visuose retųjų žemių mineraluose (monacite, bastnezite, ksenotime, gadolinite ir kituose). Išgaunamas iš monacito (apie 3 % itrio) ir bastnezito (apie 0,2 % itrio). Naudojamas plienui ir kaitrai atspariems lydiniams legiruoti, branduoliniuose reaktoriuose, aukštos temperatūros superlaidininkams gaminti, oksidas YO3 – optinių prietaisų stiklams, karščiui atspariai keramikai gaminti; iš YO3 t. p. gaminamas itrio ir geležies granatas Y3Fe2(FeO4)3, naudojamas kaip mikrobangų filtras, ir itrio bei aliuminio granatas Y3Al2(AlO4)3 – kaip deimanto pakaitalas ir specialių savybių magnetinė medžiaga.
itris
Itrį 1789 atrado Johanas Gadolinas (Suomija).
1
2509