įvaikinimas

įvakinimas, tėvų ir vaikų teisių bei pareigų sukūrimas pilnamečiam asmeniui (įvaikintojui) ir ne iš šio asmens kilusiam vaikui (įvaikiui) pagal įstatymuose nustatytas procedūras.

Bendrieji principai

Įvaikinimu sukuriami tokie pat įtėvio ir įvaikio teisiniai santykiai, kokie yra tėvų ir vaikų, įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuoniams suteikiamos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos kaip giminaičiams pagal kilmę. Kartu pasibaigia biologinių tėvų bei jų giminaičių ir įvaikinto vaiko tarpusavio teisės ir pareigos. Įvaikinimo panaikinti negalima. Įvaikinimo santykiai įtėviams ar įvaikiams mirus nesibaigia, išlieka įtėvių giminaičių ir įvaikio palikuonių tarpusavio teisės ir pareigos. Įvaikinimas gali būti nacionalinis, vykstantis šalies viduje, ir tarpvalstybinis (tarptautinis), jeigu vaiką įvaikina nuolat užsienio valstybėje gyvenantis ir vaiką perkeliantis gyventi į šią šalį asmuo. Įvaikinimą reglamentuoja 1993 Hagos konvencija dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje (Lietuvoje įsigaliojo 1998).

Įvaikinimas Lietuvoje

Lietuvoje 1918–40 veikė keturios civilinių įstatymų sistemos dėl įvaikinimo. Pvz., Užnemunėje ir Klaipėdos krašte civiliniai įstatymai reikalavo, kad įvaikintojas būtų ne vyresnis kaip 50 metų ir už įvaikį vyresnis ne mažiau kaip 15 metų, Klaipėdos krašte – ne mažiau kaip 18 metų. Kitoje Lietuvos dalyje galioję civiliniai įstatymai reikalavo, kad įvaikintojas būtų vyresnis nei 30 metų ir vyresnis už įvaikį ne mažiau kaip 18 metų. Įvaikinimo procedūra buvo atliekama teisme – teismas patenkindavo arba atmesdavo įvaikinimo prašymą. Užnemunėje įvaikinimo aktas buvo surašomas pas notarą ir tvirtinamas teismo.

Sovietinės okupacijos metais įvaikinimą reglamentavo 1926 Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos santuokos, šeimos ir globos įstatymų kodeksas, pagal kurį, įvaikinimas galėjo būti panaikintas remiantis vaiko interesais. Jeigu buvo įvaikinta pažeidžiant įstatymą, teismas galėjo įvaikinimą pripažinti negaliojančiu.

Nuo 2001 įvaikinimo klausimus reglamentuoja Civilinis kodeksas (priimtas 2000, įsigaliojo 2001) ir kiti teisės aktai. Įvaikinti galima nepilnamečius vaikus (ne jaunesnius kaip 3 mėnesių), kurių abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra nežinomi, mirę, teismo paskelbti mirusiais, pripažinti neveiksniais arba jiems neterminuotai apribota tėvų valdžia. Jeigu vaiko vienas tėvų sudaro santuoką, vaiką gali įvaikinti naujasis sutuoktinis, gavęs kito iš vaiko tėvų sutikimą.

Įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlieka įvaikinamųjų ir įvaikintojų apskaitą, sudaro jų sąrašus, tikrina įvaikintojų pasirengimą įvaikinti, atstovauja valstybei visose įvaikinimo procedūrose. Būtinos įvaikinimo sąlygos: būsimųjų įtėvių noras įvaikinti konkretų vaiką (prašymas įvaikinti gyvenamosios vietos vaiko teisių apsaugos tarnybai), vaiko biologinių tėvų ar globėjų, rūpintojų sutikimas įvaikinti, vaiko, vyresnio kaip 10 metų, rašytinis sutikimas būti įvaikintam. Šiuos sutikimus tvirtina teismas. Įvaikinimo tarnyba patikrina būsimų įtėvių pasirengimą įvaikinti (surenka informaciją apie jų gyvenimo sąlygas, būdą, sveikatos būklę). Įvaikinimo tarnybai nusprendus, kad įvaikinimas atitinka vaiko interesus, būsimieji įtėviai teikia prašymą teismui dėl vaiko įvaikinimo. Teismas valstybinės įvaikinimo institucijos prašymu arba savo iniciatyva iki įvaikinimo gali nustatyti 6–12 mėnesių bandomąjį laikotarpį ir perkelti vaiką gyventi, auklėti ir išlaikyti į būsimųjų įtėvių šeimą. Laikotarpis skiriamas atsižvelgiant į vaiko ir būsimųjų įtėvių psichologinį pasirengimą, būsimųjų įtėvių ir įvaikio bendravimo trukmę iki prašymo įvaikinti padavimo ir kitas aplinkybes, dėl kurių gali kilti abejonių, ar vaikas pritaps įvaikintojų šeimoje.

Teisme įvaikinimo prašymas nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka. Lietuvos Respublikos piliečių prašymus nagrinėja apylinkės teismai, užsienio valstybių piliečių – Vilniaus apygardos teismas. Įvaikinimo bylą teismas nagrinėja uždarame teismo posėdyje. Duomenys apie įvaikinimą negali būti atskleisti be įtėvių sutikimo, kol vaikas sulaukia pilnametystės.

2020 viduryje bendroje galimų įvaikinti vaikų apskaitoje buvo 371 vaikas. Lentelėje nurodyta įvaikinimų skaičius Lietuvoje 1999–2004.

*Įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys

569