vaizdis (vadyboje), tam tikro objekto (prekės, paslaugos, įmonės, žmogaus ar jų grupės) subjektyvus vaizdinys, emocinis suvokimas. Įvaizdis grindžiamas daugybe psichofiziologinių charakteristikų, kurios veikia kaip papildomos sąlygos, lemiančios jo formavimo (formavimosi) efektyvumą ir išsilaikymo pastovumą. Įvaizdį labiausiai lemia socialinis psichologinis supratimas ir ypač prestižas (pavyzdžiui, tam tikrais laikotarpiais susiformuoja prestižinio darbo, prestižinių profesijų, prestižinių prekių ar paslaugų samprata). Prekės ar paslaugos teigiamą įvaizdį labiausiai formuoja jos kaina, kokybė, pasirinkimas, pakuotė, pirkėjų aptarnavimas, pirkimo patogumas (galimybė pasiekti parduotuvę, transporto aikštelė prie jos ir kita). Pirkėjas pasirenka tą prekybos vietą, o joje tą prekę (prekės ženklą), kurios įvaizdis labiausiai sutampa su įsivaizduojamu idealu ir tam tikromis jo paties subjektyviai apibrėžtomis tolerancijos (pakantumo) ribomis. Įvaizdis padeda prekei ar paslaugai konkuruoti rinkoje ir pelnyti vartotojų pripažinimą. Įvaizdžio formavimas įmonei suteikia tam tikrą pranašumą rinkoje. Žinomos ir patikimos įmonės įvaizdis padeda konkurencinėje kovoje, lengviau ir palankesnėmis sąlygomis apsirūpinti finansiniais, informaciniais, žmogiškaisiais ir kitais ištekliais. Konkretaus žmogaus ar jų grupės gerą įvaizdį lemia jų viešas pasirodymas, elgsena, veikla. Pavyzdžiui, politikoje labai svarbus kandidato pirmasis viešas prisistatymas rinkėjams. Rinkėjai geriau prisimena ir vertina ne tai, ką kandidatas kalba, bet kaip kalba. Žmogaus fiziniai duomenys, laikysena, ryžtingumas, drąsa, tam tikras agresyvumas, mimika, kalbėjimo maniera, kūno kalba sukuria palankų įvaizdį ir patraukia rinkėjus. Prekės, paslaugos, įmonės, aptarnaujančiojo personalo ar konkretaus žmogaus geras įvaizdis būna stabilus ir ilgai išsilaiko, jeigu jis neprieštarauja žmonių interesams, susiklosčiusioms vertybėms ir įvairaus pobūdžio stereotipams. Individo susikurtas įvaizdis gali būti visiškai klaidingas, neatitikti objektyviai patikrinamų realių dalykų, kadangi individas savo veiksmuose dažniausiai vadovaujasi subjektyvia nuomone. Rinkodaros integruotos komunikacijos (reklama, ryšiai su visuomene, pardavimo skatinimas, tiesioginis pardavimas ir kitos) naudoja įvaizdį kaip psichologinio poveikio priemonę. Įvaizdžio programas kuria ir įgyvendina specialios agentūros arba specialistų grupės. Atskirai suvokiamas objekto (pavyzdžiui, prekės) vieno požymio (pavyzdžiui, prekės pakuotės) vaizdinys laikomas subįvaizdžiu.
77