Gubkin Ivan (Иван Губкин, Ivanas Gùbkinas) 1871 09 21Pozdniakov (Žemutinio Naugardo sritis) 1939 04 21Maskva, rusų geologas. Naftos geologijos Sovietų Sąjungoje pradininkas.
Išsilavinimas ir veikla
1890 baigė mokytojų seminariją Kiržačyje (1890–95 dirbo kaimo mokytoju Muromo apskrityje), 1898 – Pagrindinį pedagoginį institutą Sankt Peterburge (1898–1903 mokytojavo). 1903–1910 studijavo Sankt Peterburgo kasybos institute, jį baigęs dirbo Geologijos komitete. 1908–09 tyrinėjo Maikopo, 1909–12 – Kubanės, Anapos, Tamanės pusiasalio naftinguosius rajonus. 1913–17 tyrinėjo Apšerono pusiasalį, purvo vulkanus Azerbaidžane, Šiaurės Kaukazo naftos telkinius. Nuo 1919 vadovavo Vyriausiajai skalūnų valdybai, 1920–25 specialiajai Kursko magnetinės anomalijos tyrimo komisijai. Profesorius (1920). Nuo 1922 Maskvos kasybos akademijos, nuo 1930 Naftos instituto rektorius. SSRS mokslų akademijos narys (1929). Nuo 1936 SSRS mokslų akademijos viceprezidentas.
Ivan Gubkin
Moksliniai tyrimai
Vienas pirmųjų Rusijoje pradėjo sisteminti geologines žinias. Sukūrė purvo vulkanizmo teoriją, nustatė ryšį tarp purvo vulkanizmo ir diapyrizmo bei Kaukazo geosinklininės srities naftos telkinių. Surado litologinį naftos telkinį (Krasnodaro sritis Maikopo rajonas). Vadovavo Rusijos platformos rytinių rajonų geologiniams tyrimams, numatė Volgos–Uralo naftingojo rajono perspektyvas (po I. Gubkino mirties išspausdintas veikalas Uralo–Volgos naftingoji sritis). 1932 moksliškai prognozavo naftos ir dujų radimą Vakarų Sibiro žemumos mezozojaus nuogulose.
Veikalai
Mokslas apie naftą (Učenie o nefti 1930, su kitais)
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadinta miestas Rusijoje (Gubkin), sekluma (banka) Kaspijos jūroje, Vakarų Sibiro naftos ir dujų telkinys, Rusijos valstybinis naftos ir dujų universitetas ir kita. 1949 įsteigta I. Gubkino premija.
643