Illich Ivan (Ivanas Ìličius) 1926 09 04Viena 2002 12 02Bremen, austrų filosofas, socialinis kritikas. Dr. (1951). 1942 studijavo Florencijos universitete, 1943–46 – Grigaliaus universitete Romoje. 1951 įšventintas kunigu. Nuo 1951 kunigavo Niujorke. 1956–60 Puerto Riko katalikų universiteto vicerektorius. 1961 Meksikoje įkūrė (vadovavo iki 1976) Tarpkultūrinį formavimo centrą, daugiausia skirtą misionierių švietimui ir tobulėjimui. 1969 nesutikęs su tuometiniu Bažnyčios požiūriu užsienio politikos, gimstamumo kontrolės ir kitais klausimais atsisakė kunigystės. Nuo 20 a. 9 dešimtmečio daug keliavo, dėstė įvairiuose Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos ir Meksikos universitetuose.
Idėjos
Priskiriamas krikščioniškojo anarchizmo atstovams. I. Illichius institucionalizacijos ir modernizacijos įtaką visuomenei laikė žalinga, nes institucijos sunaikina tiesioginius santykius tarp žmonių ir kūrybiškumą, ekspertai uzurpuoja teisę spręsti, kas yra tiesa ir tikras žinojimas; industrinėje visuomenėje vyrauja technokratinis elitas. Ekonominės plėtros padariniai dažniausiai pasireiškia ne visuomenės klestėjimu, bet modernizuotu skurdu ir priklausomybe nuo nekontroliuojamos sistemos, kurioje žmogus tampa tik laikina keičiama detale. Institucionalizuotai industrinei sistemai I. Illichius priešpriešino tiesioginį ir gyvą bendruomeniškumą (angl. conviviality) – laisvą, autonomišką ir kūrybišką asmenybių bendravimą ir jų santykį su aplinka. Pereiti prie bendruomeniškumo reiškia techninę vertę pakeisti etine. Technologijos turi tarnauti individams, bet ne biurokratams.
Ivan Illich
Neigiamai vertino privalomą visuotinį mokslą, pabrėžė neefektyvų ir engiamą mokyklos pobūdį, kuris turi įtakos visam individo gyvenimui. Socialiniu požiūriu kritikavo mediciną. Teigė, kad šiuolaikinėje visuomenėje perdėtai sureikšminamas medicinos poreikis, sukuriama priklausomybė nuo medicinos paslaugų ir vaistų atsisakant sveikesnių gydymo priemonių ir tuo bloginama gyvenimo kokybė. Šiuolaikinei medicinos sistemai ligota visuomenė yra finansiškai naudinga; per medicinos sistemą vykdoma socialinė gyventojų kontrolė. Kritikavo modernų urbanizmą – gyvenamąją erdvę užvaldo automobiliai, mažindami plotus pėstiesiems ir dviračiams. Anot I. Illichiaus, net jei lėktuvai, autobusai ir traukiniai būtų netaršūs ir neeikvotų išteklių, jie mažintų įgimtą žmogaus mobilumą ir žmogus turėtų skirti daugiau laiko kelionėms.
Svarbiausi veikalai
Parašė veikalus: Sąmoningumo šventė (Celebration of Awareness 1971), Išmokyklinti visuomenę (Deschooling Society 1971, lietuvių kalba 2019), Džiaugsmo priemonės (Tools for Conviviality 1973), Energija ir teisingumas (Energy and Equity 1974), Medicininė Nemezidė (Medical Nemesis 1975), Teisė į naudingą bedarbystę (The Right to Useful Unemployment 1978), Poreikių istorijos link (Toward a History of Needs 1978), Šešėlinis darbas (Shadow Work 1981), Lytis (Gender 1982), H2O ir užmaršumo vandenys (H2O and the Waters of Forgetfulness 1985), Praeities veidrodyje (In the Mirror of the Past 1992), Teksto vynuogyne (In the Vineyard of the Text 1993), Anapus ekonomikos ir ekologijos (Beyond Economics and Ecology, išleista 2013).