Kirejevskij Ivan (rus. Иван Киреевский; Ivanas Kirèjevskis) 1806 04 03Maskva 1856 06 23Maskva, rusų filosofas. Vienas slavofilų judėjimo pradininkų.
Gyvenimo faktai
1822 studijavo filosofiją Maskvos universitete, 1830 Vokietijoje lankė G. W. F. Hegelio, F. W. J. Schellingo ir F. D. E. Schleiermacherio paskaitas. 1832 įsteigė ir redagavo žurnalą Evropeec (1832 valdžios uždraustas dėl esą skleidžiamų konstitucijos idėjų).
Filosofijos bruožai
Filosofinėms pažiūroms įtakos turėjo vokiečių klasikinės filosofijos, romantizmo idėjos. Savarankišką rusų filosofiją siekė pagrįsti Platono, patristikos ir šviečiamosios filosofijos sinteze. Plėtojo dvasios galių (proto, valios, jausmų, sąžinės) vienovės idėją. Teigė, kad žmogaus, tautos ir tautų grupės gyvenimo pobūdį lemia religija ir jos tipas, pabrėžė tautiškumo ir krikščioniškumo simbiozę. Pasak I. Kirejevskio, stačiatikybės, kurioje išlikusi pirmapradė krikščionybė, pagrindu Rusija turinti atnaujinti pasaulio civilizaciją. I. Kirejevskis turėjo įtakos 19 amžiaus pabaigos–20 amžiaus pradžios rusų idealistinei filosofijai.
Ivan Kirejevskij
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Devynioliktasis amžius (Devjatnadcatyj vek 1832), Apie Europos švietimo pobūdį ir jo santykį su Rusijos švietimu (O charaktere prosveščenija Evropy i ego otnošenii k prosveščeniju Rossii 1852), Apie naujų filosofijos pradų būtinumą ir galimybę (O neobchodimosti i vozmožnosti novych načalach dlja filosofii 1856).