Ivan Meščianinov

Meščianinov Ivan (Ivanas Meščiannovas) 1883 12 06Ufa 1967 01 16Sankt Peterburgas, rusų kalbininkas, archeologas. 1907 baigė Sankt Peterburgo universitetą, 1910 – Archeologijos institutą. 20 a. 3 dešimtmetyje–4 dešimtmečio pradžioje vadovavo archeologiniams kasinėjimams Juodosios jūros šiaurinėje pakrantėje ir Užkaukazėje. SSRS mokslų akademijos narys (1932). 1933–37 SSRS mokslų akademijos Antropologijos, archeologijos ir etnografijos instituto direktorius, 1934–50 SSRS mokslų akademijos Literatūros ir kalbos skyriaus akademikas sekretorius, 1935–50 ir SSRS mokslų akademijos Kalbos ir mąstymo instituto direktorius. Suorganizavo SSRS Šiaurės ir Kaukazo rašto neturinčių tautų kalbų tyrimus. Daugiausia tyrė Kaukazo ir Mažosios Azijos mirusias kalbas, jų raidos etapus. I. Meščianinovo lingvistinėms pažiūroms iki 1950 didelę įtaką darė N. Marras. Svarbiausi veikalai: Jafetidologijos įvadas (Vvedenie v jafetidologiju 1929), Vano dantiraščio kalba (Jazyk Vanskoj klinopisi 1935), Bendroji kalbotyra (Obščee jazykoznanie 1940), Sakinio dalys ir kalbos dalys (Členy predloženija i časti reči 1945), Urartu kalbos gramatinė sandara (Grammatičeskij stroj urartskogo jazyka 2 d. 1958–62), Sakinio struktūra (Struktura predloženija 1963).