Nikitin Ivan (rus. Иван Никитин; Ivanas Niktinas) apie 1690Maskva 1742(?), rusų tapytojas. Portretistas. Rusų pasaulietinės tapybos vienas pradininkų. Dailės mokėsi Sankt Peterburge. 1716–19 Petro I siuntimu mokėsi Venecijoje ir Florencijoje. Nuo 1720 Petro I dvaro dailininkas. 1732 apkaltintas apšmeižęs F. Prokopovičių, 1737 ištremtas į Tobolską.
I. Nikitin. Kanclerio G. Golovkino portretas (aliejus, 18 a. 3 dešimtmetis, Tretjakovo galerija Maskvoje)
Ankstyvojo laikotarpio kūrybai būdinga 17 a. portreto stilius, vadinamoji parsūna (nenaudojama perspektyva, tapyta lokaliomis spalvomis tamsiame fone). Portretuose siekė tiksliai perteikti būdingus modelio bruožus (Didžiosios kunigaikštienės Jelizavetos portretas 1712–13, Caraitė Praskovja Ivanovna 1714, Caraitė Ana Petrovna, Caraitė Natalija Aleksejevna, abu 1716). Vėliau kūryboje ryšku Europos dailės įtaka (Barono S. G. Stroganovo portretas 1726, Kanclerio G. Golovkino portretas, 18 a. 3 dešimtmetis). Nutapė caro, jo šeimos ir dvariškių portretų (Petro I, 18 a. 3 dešimtmetis, Petras I mirties patale 1725). I. Nikitinas vienas pirmųjų atsisakė rusų ikonų tapybos stiliaus, pradėjo tapyti naudodamas perspektyvą. Būdinga šiltų auksinių, rudų spalvų koloritas, perteikta individo psichologinė būsena, jo charakteristika.