Ivan Pregelj

Pregelj Ivan (Ivanas Prègelis) 1883 10 27Most na Soči (Vakarų Slovėnija) 1960 01 30Liubliana, slovėnų rašytojas. Dr. (1909). Vienos universitete baigė germanų ir slavų filologiją. 1909–38 dirbo mokytoju gimnazijose Idrijoje, Kranjyje, Liublianoje. Sukūrė poezijos (eilėraščių rinkinys Romantika 1910), romanų (Plebanus Joannes 1920, pastatyta 1984, režisierius M. Kmelcas, Pamokslininkas Jernejus / Bogovec Jernej 1923, Simonas iš Prašų / Simon iz Praš 1924, yra biografijos elementų, Tolmino gyventojai / Tolminci 1927, gausu dokumentinės medžiagos, Štefanas Golja ir jo žmonės / Štefan Golja in njegovi 1928), dramų (Azazelis / Azazel 1921, Į Emausą / V Emavs 1925, Salve, virgo Catherina 1928), apysakų. Parašė literatūros esė, literatūros kritikos ir teorijos veikalų (Pagrindiniai literatūros teorijos aspektai / Osnovne črte iz književne teorije 1936). Kūryboje vyrauja istorinė tematika, daugiausia dėmesio skiriama mažojo žmogaus ir inteligentų, kilusių iš vargingųjų sluoksnių, psichologijai (atskleidžiama socialinių aplinkybių, žmogaus instinktų ir metafizinių jėgų nulemtas būties tragizmas, pažemintos, išgyvenančios dvasinę krizę asmenybės psichologija), vaizduojama žmonės, kamuojami įvairių obsesijų; būdinga ekspresionizmo, baroko literatūros poetika, kalba ekspresyvi, gausu archaizmų, tarmybių. Aukštinama idealistinės ir katalikybės etinės nuostatos, reiškiama užuojauta dėl žmogaus dvasinės, socialinės ir fizinės kančios. Gvildenama tikėjimo ir dorovės sąsajos, nuodėmės ir blogio egzistavimas, dorinio tobulėjimo ir visuotinės atsakomybės būtinybė, krikščioniškųjų idealų ir visuomenės vertybių neatitikimas.