Sečenov Ivan (Иван Сеченов, Ivanas Sèčenovas) 1829 08 13Tioplyj Stan (dabartinis Sečenov, Žemutinio Naugardo sritis) 1905 11 15Maskva, rusų fiziologas ir psichologas. Sankt Peterburgo mokslų akademijos garbės narys (1904).
Išsilavinimas ir profesinė veikla
1848 baigė Sankt Peterburgo vyriausiąją inžinerijos mokyklą, 1856 – Maskvos universitetą. 1856–59 stažavo Berlyne, Leipcige, Vienoje, Heidelberge. 1860–70 dirbo Sankt Peterburgo medicinos ir chirurgijos akademijos Fiziologijos katedroje, joje 1861 įkūrė Fiziologijos laboratoriją. 1863–68 sukūrė Rusijos fiziologų mokyklą. 1871–76 vadovavo Novorossijsko universiteto (Odesoje) Fiziologijos katedrai. 1876–88 Sankt Peterburgo universiteto profesorius, universitete įkūrė Fiziologijos laboratoriją. 1878 su kitais Sankt Peterburge suorganizavo Aukštuosius moterų kursus, juose skaitė paskaitas. 1889–1901 dėstė Maskvos universitete; profesorius (1891).
Mokslinė veikla
Tyrė ūmaus alkoholinio apsinuodijimo įtaką žmogaus organizmui, akies lęšiuko savybes, galvos smegenų refleksus; 1862 atrado galvos smegenų centro slopinimą, sukūrė refleksų teoriją, kuri vėliau padėjo pagrįsti atspindžio teoriją. Įrodė, kad galvos smegenų veikla, sąmonė ir psichika yra pažinūs, kad juos galima tirti fiziologiniais metodais, plėtojo teoriją apie mąstymo nervinę ir psichinę organizaciją, kad raumuo yra tikrojo daiktų pažinimo organas, laiko ir erdvės analizatorius. 1868 atrado sumavimo reiškinį, 1871–72 aptiko ritmingų elektros reiškinių, 1881–82 užregistravo varlės tarpinių smegenų elektros aktyvumą. Tyrė darbo fiziologiją, nuovargį ir aktyvų poilsį, organizmo dujų apykaitą įvairiomis sąlygomis, kraujo reikšmę kvėpavimo funkcijai, 1889 nustatė dujų tirpumo formulę.
Ivan Sečenov
Knygos
Veikalai: Galvos smegenų refleksai (Refleksy golovnogo mozga 1866), Nervų sistemos fiziologija (Fiziologija nervnoj sistemy 1866), Nervinių centrų fiziologija (Fiziologija nervnych centrov 1891), Darbo dienos trukmės nustatymo fiziologiniai kriterijai (Fiziologičeskie kriterii dlja ustanovki rabočego dnja 1895), Psichologijos etiudai (Psichologičieskie ėtjudy 1873), Minties elementai (Ėlementy mysli 1878).