Senčenko Ivan (ukr. Іван Сенченко; Ivanas Señčenka) 1901 02 12Natalyne (Charkovo sr.) 1975 11 09Kijevas, ukrainiečių rašytojas.
Išsilavinimas ir veikla
1920 baigęs mokytojų seminariją dirbo mokytoju, užklasinio auklėjimo instruktoriumi, 1921 apsigyvenęs Charkove – knygyno pardavėju, bibliotekininku, darbininkų būrelio ukrainiečių kalbos mokytoju. 1924–28 studijavo Charkovo liaudies švietimo institute (dabar Charkovo universitetas). Dalyvavo kaimo rašytojų draugijos Plug, 1925–28 – Laisvosios proletarinės literatūros akademijos veikloje, dirbo jos leidžiamų žurnalų redakcijose. 1941 pasitraukęs į Almatos sritį dirbo mokytoju, nuo 1943 žurnalo Ukrajina redakcijoje.
Kūryba
I. Senčenkos prozai būdinga ryškūs kaimo ir miesto gyventojų portretai, sodrios kasdienio gyvenimo detalės, tarpukario ir pokario visuomenės kaitos atspindžiai, filosofiniai apmąstymai apie žmogaus gyvybingumą ir jo kasdienybėje glūdintį turtingą vidinį pasaulį, sukūrė įtaigų savo krašto gyvenimo paveikslą. Svarbiausi kūriniai: apsakymų rinkiniai Jarema Kavunas ir kiti apsakymai (Jarema Kavun ta inši opovidannja 1923), Pavasarėjant (Navesni 1925), Vienos karjeros istorija (Istorija odnijeji kar′jery 1926), Ąžuolų eilės (Dubovi grjady 1927), Saulė leidžiasi (Schodyt′ sonce 1929), Červonohrado portretai (Červonograds′ki portrety 1930). Mano bičiuliai (Moji pryjateli 1951), apysakos Garo malūnas (Parovyj mlyn 1926), Juodieji vartai (Čorna brama 1936), Baltagalvė antis (Savka 1972). Parašė eilėraščių (rinkinys Vyšnių pūgų žiburiuose / V ognjach vyšnevych zavirjuch 1925), pjesę Prievarta (Z prymusu 1946), prozos vaikams, dokumentinių apybraižų, literatūros kritikos straipsnių. Išvertė į ukrainiečių kalbą A. Radiščevo, A. Puškino, N. Gogolio, M. Gorkio kūrinių.
1551