Izaijo knyga

Izajo knygà, viena Senojo Testamento Pranašų knygų. Judaizme priskiriama prie Paskutiniųjų, arba Vėlyvųjų, pranašų, krikščionybėje – prie Didžiųjų pranašų knygų. Hebrajų kalba, pasak tradicijos, parašė pranašas Izaijas (apie 740–apie 687 prieš Kristų); daugelio dabartinių tyrinėtojų manymu, Iz 1–39 – pranašas Izaijas (apie 700 prieš Kristų), Iz 40–55 – nežinomas sekėjas, pramintas Antruoju Izaiju (550–539 prieš Kristų), Iz 56–66 – tas pats autorius arba juo sekęs vadinamasis Trečiasis Izaijas (apie 300 ar 200 prieš Kristų). Seniausias išlikęs ištisas nuorašas – Kumrano rankraštis 1Q Is^a (2 a. prieš Kristų). Izaijo knygos turinį sudaro 3 dalys. Pirmąją – kaltinimai Izraelio ir Judo karalystėms (1–5), mesijinės pranašystės (6–12), pranašavimai pagonių tautoms (13–23), eschatologinio pobūdžio vadinamasis Apreiškimas Izaijui (24–27), išganymo lūkesčiai (28–33), tautų teismas ir prisikėlimas (34–35), pasakojimai apie Izaijo veiklą (36–39); antrąją – gelbstinčio Dievo aukštinimas (40–48), Izraelio išvadavimo skelbimas (49–55); trečiąją – pranašiškų ištarmių rinkinys (56–66). Pagrindinės Izaijo knygos temos (Dievo teismas ir jo gailestingumas) papildytos mesijiniais motyvais (Izaijo knyga – ankstyviausia ST knyga, kurioje iškelta Dievo siųsto Mesijo kaip asmens samprata). Išskirtinę autoriaus asmenybę (charizminis mistikas, išmintingas valst. veikėjas, įtaigus oratorius, talentingas rašytojas) atskleidžia keliamos idėjos ir ypatinga poetika. Pranašiškos ištarmės komponuojamos pagal nusistovėjusias taisykles, bet išreiškiamos meistriškai naudojant įv. priemones (metaforas, aliteracijas, asonansus; būdinga humoristinis žodžių žaismas). Iš Izaijo mokinių susiklostė pranašų mokykla, ji keletą amžių plėtojo pirmtako idėjas; Izaijo knyga darė didelį poveikį vėlesnių pranašų raštijai, biblinio mesianizmo, soteriologijos ir eschatologijos raidai. Izaijo knyga – daugiausia Naujajame Testamente cituota ST knyga (daugiau kaip 70 citatų arba parafrazių); jos vaizdiniai ir įvaizdžiai krikščionybėje interpretuojami kaip Jėzaus Kristaus provaizdžiai: Štai mergelė laukiasi kūdikio; ji pagimdys sūnų ir pavadins jį vardu Emanuelis (7, 13), Ramybės Kunigaikštis (9, 5), Jesės atžala (11, 1), mano išrinktasis, kuriuo aš gėriuosi (42, 1), tautų šviesa (49, 6), skausmų vyras (53, 3) ir kiti. Izaijo knygos siužetais sukurta literatūros (W. Blake’as, A. Puškinas, P. Celanas), dailės (Michelangelo, G. B. Tiepolo, M. Chagallas) ir muzikos (C. Dematius, B. Martinů) kūrinių.

L: A. Rubšys Raktas į Senąjį Testamentą d. 2–3 Vilnius 1996.

2919