žas, įvairaus dydžio (dažniausiai nuo 30 cm iki 3 m skersmens ir iki 10 cm storio) guraus ledo gniužulai upės, ežero, jūros paviršiuje. Susidaro iš iškilusio į paviršių porėto neskaidraus povandeninio ledo, sutrupėjusio priekrantinio ledo, vandens paviršiuje susidariusių ledėsių ir sniegainės (sniego vandenyje).
Sniegainė susidaro, kai į apie 0 °C vandenį iškrinta gausus sniegas. Jis tirpsta lėtai, plaukia vandens paviršiumi nesušalusių tarpusavyje gniužulų sankaupomis. T. p. ižas formuojasi, kai išplaukęs į paviršių povandeninis ledas šaltame ore labiau sušąla ir iš akytų purių darinių tampa tankiais kristaliniais dariniais. Upe plaukiantis ižas dažniausiai būna taisyklingo vainiko formos arba sudaro ištisinį kilimą. Rudenį ižas pasirodo, kai oro temperatūra nukrinta žemiau 0 °C. Kadangi tekančiame vandenyje visa srauto masė gerai maišosi, vandens temperatūra tėkmės skerspjūvyje išsilygina ir nukrinta iki 0 °C, kartais tampa net neigiama (tik šimtosiomis laipsnio dalimis žemiau 0 °C), t. y. vanduo peršąla. Peršalusiame vandenyje būna palankios sąlygos ledo kristalams augti apie kybančias sraute nešmenų daleles ir upės vagos dugne. Augant ledo kristalams ir jiems jungiantis susidaro vadinamasis vidinis (povandeninis) ledas, kuris atrodo kaip neskaidri masė. Šis judančiame vandenyje suspenduotas ledas išplaukęs į paviršių t. p. formuoja paviršinį ižą.
ižas
Kartais iš aukštupio atplaukiantis ižas užkemša jau spėjusios užšalti upės vagą ir dėl to kyla potvynis.
Lietuvoje
Slenkstėtose, sunkiai užšąlančiose Lietuvos upių vietose (Nemuno, Neries vidurupiuose, Jūroje, Šventojoje) ižų sankamšos susidaro ištisą žiemą. Dėl ižo sankamšų mažose ir vidutinėse upėse vandens lygis pakyla 30–70 cm, Nevėžyje, Šventojoje, Jūroje – 100–168 cm, Nemune ir Neryje – daugiau kaip 2 metrai. Ežeruose ir tvenkiniuose ižas dažniausiai susidaro gruodžio pradžioje, o Tauragno, Žuvinto ežeruose – gruodžio viduryje. Kuršių mariose ir Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje ižas t. p. paprastai susidaro gruodžio pirmoje pusėje.
2795
1163