ždo rãštininkas, 16 a. pradžios–18 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinės valdžios pareigūnas, atsakingas už iždo raštvedybą, pajamų ir išlaidų registravimą.
Iš pradžių buvo pavaldus žemės (didžiajam) iždininkui. Per 1557 Valakų reformą pertvarkius iždo sistemą valdovo būdavo skiriamas iki gyvos galvos. Atsirado du pajamų ir vienas išlaidų iždo raštininkai. Jų pareigos ir kompetencija galutinai apibrėžti 1568 žemės iždininko M. Naruševičiaus parengtuose nuostatuose. 1613 įsteigus Iždo tribunolą iždo raštininkai tvarkė ir jo knygų apskaitą.
Pirmasis iždo raštininkas (vardas nežinomas) šaltiniuose minimas 1519. Paskutiniai – M. V. Valavičius (1784–94), S. A. Gorskis (1788–93), I. Morikonis (1790–94).
2336