ždo vertýbiniai põpieriai, vyriausýbės vertýbiniai põpieriai, skolos vertybiniai popieriai, skirti dažniausiai biudžeto deficitui bei valstybės investicijoms finansuoti. Išleidžia ir pasibaigus terminui išperka vyriausybė (jos pavedimu tai atlieka centrinis bankas). Šalių vyriausybės leidžia trumpalaikius iždo vertybinius popierius – iždo vekselius (jų terminas ne ilgesnis kaip vieneri metai) ir ilgalaikius iždo vertybinius popierius – iždo obligacijas (jų terminas ilgesnis kaip vieneri metai). Jungtinių Amerikos Valstijų ilgalaikiai iždo vertybiniai popieriai skirstomi į vidutinio termino iždo notas (terminas 2–10 metų) ir iždo obligacijas (terminas ilgesnis kaip 10 metų). Trumpalaikių ir ilgalaikių iždo vertybinių popierių palūkanų mokėjimo būdas skiriasi. Iždo obligacijos dažniausiai būna kuponinės (su atkarpa – periodiškais palūkanų mokėjimais), iždo vekseliai – nekuponiniai (be atkarpos). Už iždo vekselius palūkanos nėra periodiškai mokamos kaip už obligacijas, jie investuotojams parduodami mažesne kaina nei gaunama suma juos išperkant, t. y. iždo vekseliais prekiaujama su diskontu (nuolaida) nuo nominalios vertės. Susidaręs skirtumas yra investuotojo gaunamos palūkanos. Iždo vertybiniai popieriai (ypač iždo vekseliai) laikomi patikimiausiais šalies vertybiniais popieriais, todėl dažniausiai už juos mokamos mažesnės nei rinkos vidutinis lygis palūkanos.
LIETUVOJE iždo vertybiniai popieriai (iždo vekseliai ir vyriausybės obligacijos) leidžiami nuo 1994. Vieno jų nominali vertė yra 100 eurų (iki 2014 – 100 litų), išleidimo forma nemateriali, nuosavybės teisė į juos fiksuojama įrašais asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Nuo 1999 (su pertrauka 2003–09) leidžiami ir taupymo lakštai (nuo vienerių iki penkerių metų trukmės), t. y. tokie iždo vertybiniai popieriai, kurie pirminėje apyvartoje parduodami tik mažmeniniams investuotojams, pirmiausia fiziniams asmenims.
3160
iždo vekseliai; valstybės obligacijos