įžeidimas

įžeidmas, tyčinis elgesys, žeminantis kito asmens garbę ir orumą.

Įžeidžiantis elgesys, ribos ir ginimosi priemonės

Įžeisti asmenį galima žodžiu, raštu ar veiksmu. Įžeidimo veiksmai gali būti atlikti viešai arba neviešai. Įžeidimui būdingas asmens pažeminimas, jo autoriteto ar profesinio prestižo menkinimas. Įžeidimo atveju, žinant tikrąją situaciją, siekiama peržengti leistinas kritikos ribas. Iš viešųjų asmenų plačiausios kritikos ribos taikomos politikams, valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų kritikos ribos yra kiek platesnės už privataus asmens.

Net ir galimai plačiausios kritikos atveju ne bet kokia tikrovės neatitinkanti, kito žmogaus garbę ir orumą žeminanti informacija gali būti toleruojama. Asmens garbė ir orumas nuo nepagrįsto, perdėto, užgaulaus puolimo ginami baudžiamosios ar civilinės teisės priemonėmis.

Atsakomybė už įžeidimą Lietuvoje

Lietuvoje asmenys, kurie buvo įžeisti, savo garbę ir orumą gali ginti civilinės teisės priemonėmis – civilinio proceso tvarka paduoti teismui ieškinį ir prašyti iš atsakovo priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimą, proporcingą padarytai žalai.

Ilgą laiką asmens įžeidimas buvo ne tik civilinis deliktas, bet ir nusikalstama veika (dekriminalizuotas 2015 07 09 ). Nusikaltimo statusą turėjo ir valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas (dekriminalizuotas 2016 04 01).

2238