Izdė (gr.; egipt. Aset, Eset), senovės egiptiečių vaisingumo, vandens ir vėjo deivė. Viena svarbiausių deivių panteone. Laikyta moteriškumo ir šeimyninės ištikimybės simboliu.
Izidė
Priklausė Heliopolio eneadai, joje yra Sebeko ir Nut duktė, Ozyrio sesuo ir žmona. Tapatinta su Sirijumi. Apie Izidę pasakojama Piramidžių tekstuose. Laikyta magijos valdove, pranokstančia dievą kūrėją Atumą. Izidės užtarimo prašyta sergant. Tikėta, kad su deivėmis Neftide, Neita, Selket gina mirusiuosius, laikyta mirusiesiems skirtų apeigų pagrindine deive. Kultas buvo paplitęs visame Egipte, šventyklų būta ir Nubijoje.
Izidė, slauganti sūnų Horą (statula, bronza, apie 300 m. prieš Kristų, Sakkara)
Ilgainiui Izidė susieta su panašias funkcijas atliekančiomis deivėmis. Aleksandrijoje imta laikyti jūreivių globėja. Kultas paplito Viduržemio jūros pakrantėse, Graikijoje, Romos imperijoje. Helenizmo laikotarpiu susiklostė Ozyrio ir Izidės misterijos. Vaizduota kaip moteris karvės galva su saulės disku tarp ragų arba su sosto pavidalo karūna (kartais karūnoje vaizduotas maitvanagis) ir (arba) sūnumi dievu Horu ant kelių. Yra atvaizdų, kuriuose Izidė vaizduojama kaip peslys virš Ozyrio mumijos.
2781