Izidorius

šv. Izidorius (nežinomas lietuvių liaudies skulptorius, medis, polichromija, 19 a., Lietuvos dailės muziejus)

šv. Izidorius (nežinomas lietuvių liaudies skulptorius, medis, polichromija, 19 a., Lietuvos dailės muziejus)

Izdorius (isp. Isidoro), Izdorius Artójas apie 1080prie Madrido 1130(?)Madridas, šventasis. Kanonizuotas 1622 (šventė – gegužės 15). Anksti likęs našlaitis tapo samdomu žemdirbiu (iš čia prievardis Artojas). Po arabų antpuolių laikinai buvo pasitraukęs į Pirėnų pusiasalio šiaurę. Pasak legendos, už sąžiningą darbą šeimininko paaukštintas prievaizdu ir ūkio valdytoju. Garsėjo doru gyvenimu ir pamaldumu. Praėjus 40 metų po mirties Izidoriaus palaikai perkelti į Šv. Andriejaus bažnyčią Madride. 1619 plintant Izidoriaus kultui popiežius Paulius V jį beatifikavo, 1622 popiežius Grigalius XV kanonizavo. 1679 popiežius Inocentas XII beatifikavo ir jo žmoną Mariją (mirė 1175).

Europos žemdirbių tautose Izidoriaus kultas vienas populiariausių; 16–17 a. žymiausi jo skleidėjai už Ispanijos ribų buvo ispanai jėzuitai. 1636 Žemaičių vyskupijos sinodas Izidoriaus brolijas ragino steigti visose parapijose. 1639 J. Jaknavičius Vilniuje išleido Izidoriaus brolijos įstatus. 17–19 a. apie Izidorių išleista ir kitų knygų (t. p. lietuvių kalba). Lietuvių liaudies skulptūrose (tapybos darbų ir raižinių kur kas mažiau) dažniausiai vaizduojamas kaimiečio drabužiais su skrybėle ir sėtuve rankose; greta jo eina arba dviem jaučiais už jį aria angelas ir kiti. Artojų, Madrido ir Saragosos miestų globėjas.

šv. Izidorius (Jundulai, Skuodo rajonas, nežinomas lietuvių liaudies skulptorius, medis, polichromija, Lietuvos dailės muziejus)

2452