Izidorius Kijevietis

Izdorius Kijeviẽtis, Izdorius Salonikiẽtis apie 1385Salonikai arba Monemvasija (P. Peloponesas) 1463 04 27Roma, vienuolis bazilijonas. 1433–36 Šv. Demetrijaus vienuolyno Konstantinopolyje abatas. 1434 būdamas Bizantijos imperatoriaus Jono VIII Paleologo (1392–1448) pasiuntinys Bazelio susirinkime ir dalyvaudamas Florencijos susirinkime aktyviai siekė Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčių susivienijimo. 1437–42 Kijevo ir Visos Rusios metropolitas (jam priklausė ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stačiatikių vyskupijos). 1439 tapo katalikų kardinolu, jam suteiktas legato Lietuvos, Livonijos, Rusijos ir Galicijos provincijoms titulas. 1441 dėl rusų valdžios ir Stačiatikių Bažnyčios priešiškumo buvo priverstas bėgti iš Rusijos. 1461 tapo Kardinolų kolegijos dekanu. 1453 Konstantinopolio žlugimą aprašė veikale Sielvarto laiškas (Epistula lugubris).