Izidorius Šimelionis
Šimeliónis Izidorius 1919 09 28Dubiniai (Rodūnios vlsč.)2011 06 03Vilnius, lietuvių žurnalistas, visuomenės veikėjas, kraštotyrininkas. M. Šimelionio brolis, N. Laurinkienės, S. Šimelionio tėvas.
Biografija
1940 paimtas į sovietų kariuomenę, ištremtas į Rusiją, prasidėjus II pasauliniam karui išsiųstas į frontą. Iš ten pateko į vokiečių nelaisvę – mirtininkų stovyklą Minske, iš kurios pavyko pabėgti. Hitlerinės okupacijos metais įsitraukė į pogrindinę Lietuvos laisvės atgavimo organizacijų veiklą. Už tai NKVD buvo suimtas, kalėjo Zarasų ir Vilniaus kalėjimuose. 1945–46 ištremtas į Sibirą, kalėjo Vorkutos lageriuose. 1947 amnestuotas grįžo į Lietuvą. Nuo 1948 dirbo Lietuvos Raudonajame Kryžiuje organizacinio skyriaus vedėju. Sovietų okupacijos metais neakivaizdiniu būdu studijavo žurnalistiką Maskvoje.1962–88 dirbo žurnalistinį darbą LRT komitete.
Izidorius Šimelionis
Izidorius Šimelionis
Buvo Vilnijos draugijos vienas kūrėjų, aktyviai dalyvavo jos veikloje. Nuo 1988 – Sąjūdžio Seimo narys, Sąjūdžio Komisijos stalinizmo nusikaltimams tirti narys. Nuo 1989 dirbo Lietuvos kultūros fonde, pirmininko Č. Kudabos pavaduotojas. Sukūrė Pelesos–Lydos krašto lietuvių tautinio atgimimo programą, buvo jos kuratorius. Dėjo pastangas, kad būtų atstatyta ir atšventinta Pelesos Šv. Lino bažnyčia (1989), kurioje vyko pamaldos lietuvių kalba, organizavo Pelesos vidurinės mokyklos mokomąja lietuvių kalba įsteigimą ir pastato statybą (1992).
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Vilnija šimtmečio verpetuose (2002), Žydai mano gyvenime (2009).
Apdovanojimai
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalis (2009).