İzmir
İzmir (Izmras), miestas Turkijos vakaruose, prie Egėjo jūros İzmiro įlankos; ilo centras.
İzmiro panorama
2,96 mln. gyventojų (2019). Antras po Stambulo Turkijos prekybos (išvežama daugiausia žemės ūkio produktai, įvežama nafta) uostas; keltai į Stambulą, Kuşadasi, Chijo salą (Graikija). Tarptautinis oro uostas.
Naftos perdirbimas, juodoji metalurgija, automobilių surinkimas, maisto (vaisių perdirbimo, tabako), tekstilės, cemento pramonė; laivų statykla, geležinkelių dirbtuvės. Kasmetinė tarptautinė prekybos mugė. İzmire yra NATO Pietryčių Europos sausumos pajėgų vadovybės štabas. Universitetas (įkurtas 1955), politechnikos institutas (1922). Archeologijos, etnografijos muziejai.
2271
Architektūra
Citadelės Kadifekale (4 a. pr. Kr.), agoros statinių (2 a. pr. Kr., perstatyta 178 m) griuvėsiai. Sirinyero ir Yesilderės akvedukai (apie 4 amžius). Mečetės: Hisar (16 a., restauruota 19 a.), Sadirvan, Kemeralti (abi 17 a., restauruotos 19 a.), Konak Yali (18 a.), Salepcioglu (20 amžius). Bažnyčios: Šv. Polikarpo (1620), anglikonų (1835). Užeigos namai Kizlaragasi Han (18 amžius). Miesto simboliai – laikrodžio bokštas Saat Kulesi (1901) ir Asansöro funikulierius (1907, restauruotas 1993).
2271
Istorija
Dabartinio miesto vietoje gyvenvietės būta jau trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų (vienas seniausių Viduržemio jūros regiono miestų). 10 a. pr. Kr. čia įkurta graikų kolonija, pavadinta Smirna. 7 a. pr. Kr. tapo vienu gražiausių Mažojoje Azijoje graikų įkurtų miestų; pastatyta gynybinių įtvirtinimų, šventyklų. Apie 575 pr. Kr. miestą užėmė ir sugriovė Lidijos karalius Alijatas. 3 a. pr. Kr. pradžioje atstatytas Lisimacho, tapo svarbiu prekybos centru.
agoros statinių griuvėsiai İzmire (2 a. pr. Kr.)
2 a. pr. Kr. užimtas romėnų, buvo Romos provincijos Azijos diecezijos centras; su Efesu ir Pergamu varžėsi dėl teisės vadintis pirmuoju Azijos miestu. Smirna buvo vienas pirmųjų krikščionybės centrų. Nuo 4 a. priklausė Bizantijai. 14 a. užimtas turkų, 1344 – kryžininkų; iki 1403 priklausė joanitų ordinui.
Nuo 1425 priklausė Osmanų imperijai, buvo klestintis uostas. 1688 ir 1778 sugriautas žemės drebėjimų. 1919 užimtas Graikijos kariuomenės (iki 1922).
2271
Smirna