İznik

İznik (Iznkas), miestas Turkijos šiaurės vakaruose.

24 950 gyventojų (2019). İznikas įsikūręs İzniko ežero rytiniame krante. Turizmas. Miesto muziejus.

Architektūra

Romėnų teatro (2 a.), miesto sienos su vartais (270) griuvėsiai. Šv. Sofijos bažnyčia (6 a., 1065 atstatyta po žemės drebėjimo, 1331 paversta mečete, 16 a. perstatyta, architektas Sinanas, dabar muziejus). Mečetės: Haci Özbek (1333), Orhan Gazi (1334), Yakup Celebi (1380), Žalioji (Yesil Cami 1391, architektas Haci bin Muca, apgriauta 1922, restauruota 1956 ir 1969), Mahmuto Celebi (1422), Seyho Kutbeddino (15 a. pradžia, su Seyho Kutbeddino kapu). Süleimano Paşos medresė (14 a.).

Istorija

Miestą 316 pr. Kr. įkūrė ir Antigonėja pavadino Antigonas I Vienaakis. Nuo 301 pr. Kr. miestas vadintas Nikėja (deivės Nikės garbei). Vienas iš dviejų miestų (kitas – Nikomedija), kuriuose rezidavo Bitinijos valdovai; svarbus Mažosios Azijos graikų kultūros centras.

Nuo 1 a. pr. Kr. priklausė Romai. Visuotinių Bažnyčios susirinkimų (Nikėjos I susirinkimas 325, Nikėjos II susirinkimas 787) vieta. Žlugus Romos imperijai atiteko Bizantijai.

1081 užėmė turkai seldžiukai, Nikėja tapo Konijos sultonato sostine. Per I kryžiaus žygį 1097 ją trumpam buvo užėmę kryžininkai. 1204–61 Nikėjos imperijos sostinė. 1331 miestas užimtas turkų osmanų, pavadintas İzniku. 1453 Osmanų imperijos sostine tapus Stambului, İzniko reikšmė mažėjo. Nuo 16 a. dėl fajanso dirbinių gamybos vėl klestėjo (iki 18 a. pradžios).

Nikėjoje apie 190 pr. Kr. gimė graikų astronomas Hiparchas.

2271

Nikėja