izobãrinis pavišius, kurio nors momento vienodo atmosferos slėgio paviršius. Izobariniai paviršiai atmosferoje gaubia Žemės rutulį; jų visuma sudaro barinį lauką. Įvairiose Žemės vietose tas pats izobarinis paviršius gali būti skirtingame aukštyje. Izobarinio paviršiaus aukštis priklauso nuo slėgio pasiskirstymo jūros lygyje ir po izobariniu paviršiumi esančio oro stulpo vidutinės temperatūros, kintančios ir laike, ir erdvėje. Šaltame ore barinis laiptas mažesnis negu šiltame, todėl net jei slėgis jūros lygyje būtų visur vienodas, tai izobarinis paviršius virš jūros lygio nebūtų horizontalūs. Šaltoje oro masėje izobariniai paviršiai bus įgaubti, šiltoje – išgaubti. Dėl atmosferos judėjimo nuolat kinta izobarinio paviršiaus formos. Nuo izobarinio paviršiaus polinkio priklauso vėjo greitis – kuo polinkis didesnis, tuo vėjas stipresnis. Meteorologijoje sudaromi įvairių standartinių izobarinių paviršių absoliutinės ir santykinės barinės topografijos žemėlapiai. Absoliutinės barinės topografijos (ABT) žemėlapis vaizduoja pasirinkto izobarinio paviršiaus reljefą tam tikru momentu virš jūros lygio. Dažniausiai ABT žemėlapiai sudaromi 1000, 850, 700, 500, 300, 200, 100, 50, 30 hPa izobariniams paviršiams; linijos, jungiančios taškus, kuriuose vienodas izobarinio paviršiaus aukštis, vadinamos izohipsomis. Izobarinio paviršiaus aukštis virš jūros lygio išreiškiamas geopotencialiniais metrais (gm). ABT žemėlapiuose vaizduojami ir kiti izobarinio paviršiaus meteorologiniai rodikliai: vėjo kryptis ir greitis, oro temperatūra, drėgnis. Pasirinkto izobarinio paviršiaus santykinės barinės topografijos žemėlapiai vaizduoja aukštį nuo kito žemiau esančio izobarinio paviršiaus.
| Slėgis, hPa | 850 | 700 | 500 | 300 | 200 | 100 |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Aukštis, km | 1,45 | 3,02 | 5,58 | 9,18 | 11,8 | 16,2 |
1163