izoliãcija (pranc. isolation – atskyrimas, atribojimas), vienas iš evoliucijos veiksnių. Riboja arba visiškai neleidžia pasireikšti laisvam poravimuisi (panmiksijai), todėl dėl izoliacijos genai keičiasi tik ribotose individų grupėse ir rūšys suskyla į rases, populiacijas, atsiranda naujos rūšys. Atsiradę mutantiniai genai išplinta (priešingu atveju dėl laisvo kryžminimosi jie išnyktų). Dėl izoliacijos genai plinta uždaroje erdvėje, todėl išplinta tam tikri genai ir jų koncentracija tampa labai didelė, ypač recesyviųjų genų, padidėja įvaisos dažnis. Dėl izoliacijos gali atsitiktinai išplisti ne tik palankūs, bet ir žalingi genai. Genus gali išplatinti netgi vienas individas, įvyksta vadinamasis protėvio efektas. Pvz., vienas asmuo išplatino porfirijos geną PAR, kitas – amaurozinės idiotijos geną Švedijos gyventojų populiacijoje. Izoliacija gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių. Skiriama geografinė izoliacija, biologinė izoliacija ir žmogui specifiškai būdinga socialinė izoliacija dėl religinių, etninių rasinių ir socialinių priežasčių.
3163