izoliãcija (pranc. isolation – atskyrimas, atribojimas), nuobauda laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą.
LIETUVOJE pagal 2002 Bausmių vykdymo kodeksą (įsigaliojo 2003) nuteistieji gali būti izoliuojami baudos arba drausmės izoliatoriuose. Nuteistieji uždaromi į baudos izoliatorių iki 15, nepilnamečiai nuteistieji – į drausmės izoliatorių iki 10 parų. Nuteistojo, kuriam paskirta izoliacija, sveikatą privalo patikrinti gydytojas. Jei gydytojas neleidžia taikyti izoliacijos, nuobaudą paskyręs pareigūnas ją gali pakeisti švelnesne. Baudos ar drausmės izoliatoriuose laikomi nuteistieji netenka pasimatymų teisės, negali gauti pašto ar tiesiogiai perduodamų siuntinių ir smulkių paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, skambinti telefonu. Jiems neleidžiama žaisti stalo žaidimų, naudotis kompiuteriais, vaizdo ir garso aparatūra, kitais daiktais. Izoliatoriuose laikomiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus ir kitą literatūrą, jie išleidžiami kasdien 1 valandą pasivaikščioti. Izoliatoriuje neuždaromos nėščios ir krūtimi maitinančios moterys.