izomèrija, vienodos sudėties ir molekulinės masės junginių gebėjimas turėti izomerų. Struktūrinė izomerija būdinga tik organiniams junginiams. Ją sukelia molekulės skeleto anglies grandinių nevienodumas (skeleto izomerija) arba skirtinga fukcinių grupių padėtis, kai anglies grandinės vienodos (padėties izomerija). Skirtingas anglies grandines turi, pvz., butanas CH3CH2CH2CH3 (linijinė molekulė) ir izobutanas (CH3)2CHCH3 (šakotoji molekulė). Skirtinga funkcinių grupių padėtis būdinga, pvz., aromatiniams junginiams. Struktūrinės izomerijos atvejis, kai du izomerai, kurie skiriasi funkcinėmis grupėmis, lengvai virsta vienas kitu, vadinama tautomerija. Erdvinę izomeriją, arba stereoizomeriją, lemia skirtinga atomų ar funkcinių grupių padėtis erdvėje. Ji skirstoma į enantiomeriją, diastereomeriją ir konformacinę izomeriją. Enantiomerija būdinga angliavandeniliams ir jų dariniams, kurių molekulė turi anglies atomą, susijungusį su keturiais skirtingais pakaitais. Enantiomerai vienas nuo kito skiriasi optiniu aktyvumu (gebėjimu pasukti tam tikru kampu plokščiai poliarizuotos šviesos plokštumą). Diastereomerija yra erdvinės izomerijos rūšis. Skirstoma į π‑diastereomeriją, kai skiriasi pakaitų padėtis dvigubojo ryšio atžvilgiu, ir δ‑diastereomeriją, kurią lemia skirtingas pakaitų išsidėstymas prie sp3 anglies atomų. Konformacinė yra tokia erdvinė izomerija, kai tos pačios struktūros molekulė egzistuoja kaip skirtingų konformacijų stereoizomeras.
Izomerija lemia organinių junginių įvairovę ir gausą. Izomerijos sąvoką pradėjo naudoti J. J. Berzeliusas.
-struktūrinė izomerija; erdvinė izomerija; stereoizomerija; enantiomerija; diastereomerija; konformacinė izomerija; tautomerija