izostãzija (gr. isos – vienodas, lygus, panašus + stasis – būklė), Žemės plutos ir mantijos mineralinių masių gravitacinės pusiausvyros būsena; procesas, kuriantis gravitacinę litosferos ir astenosferos pusiausvyrą. Litosfera tartum plūduriuoja plastiškoje astenosferoje pagal Archimedo dėsnį. Kuo storesnė arba kuo tankesnė Žemės pluta, tuo jos apačia yra giliau panirusi į plastinį substratą (dėl to aukšti kalnai paprastai turi vadinamąsias šaknis). Žemės plutos svyravimai, kuriuos lemia ledynų dangų krūvio sunkis, yra izostazinio pobūdžio (glacioizostazija). Judriose Žemės plutos zonose yra izostazinių anomalijų, susidarančių dėl čia vykstančių tektoninių procesų. Izostazinės jėgos riboja tektoninių judesių dydį ir atkuria gravitacinę pusiausvyrą.
2406