Izraèlio architektūrà
Iki 5 amžiaus
akvedukas Cezarėjoje (1 a. pr. Kr. pabaiga)
Izraelio teritorijoje išliko įvairių laikotarpių architektūros paminklų. Yra mezolito, eneolito gyvenviečių liekanų. Iš trečio–antro tūkstantmečio prieš Kristų išliko uolose iškirstų vandentiekio tunelių, gynybinių įtvirtinimų, šventyklų (jų planai panašūs į Finikijos ir Sirijos šventyklų planus), gyvenamųjų namų liekanų. Išliko Izraelio (apie 928–722 pr. Kr.) ir Judėjos (apie 928–586 pr. Kr.) karalysčių architektūros (nedidelių rūmų, gynybinių statinių griuvėsiai, kita). Daug paminklų (šventyklų, teatrų, visuomeninių pastatų, gyvenamųjų namų, akvedukų liekanos) išliko iš senovės Romos laikotarpio (1 a. pr. Kr.–4 a. po Kr.; Raudų siena Jeruzalėje – Jeruzalės šventyklos komplekso vakarinė siena). 2–4 a. pastatyta ir sinagogų, jose derinta vietos, romėnų ir Sirijos architektūros elementai. Pastatai dažnai buvo puošiami mozaikomis, skulptūra.
5–13 amžius
Iš bizantiškojo laikotarpio (5 a.–7 a. vidurys) išliko bazilikų, vienuolynų, sinagogų, tvirtovių. 7 a. Palestiną užkariavus arabams paplito islamiškoji architektūra (mečetės, medresės; musulmoniški pastatai statyti ir turkų valdymo laikotarpiu). Iš kryžininkų laikotarpio (11–13 a.) išliko pilių, tvirtovių, šventyklų.
19 amžius–20 amžiaus pirma pusė
Nuo 19 a. pabaigos į Palestiną ėmė keltis daug žydų; pradėjo klostytis naujas architektūros etapas. Iš pradžių buvo statomi daugiausia gyvenamieji namai (būdinga akmens ar stiuko eksterjerai, raudonų čerpių stogai).
20 a. pradžioje pradėti statyti visuomeniniai pastatai. Žydai neturėjo savo architektūros tradicijos, todėl susiklostė eklektiškas orientalinis stilius; jame naudoti ir vakarietiškos architektūros elementai. Nuo 20 a. 3 dešimtmečio pabaigos eklektinę architektūrą pamažu pakeitė modernistinė (mokykla Deganijos kibuce, 1928, architektas R. Kauffmannas, 1887–1958).
Palaiminimų bažnyčia prie Tiberiados ežero (1938, architektas A. Barluzzi)
20 a. 4 dešimtmetyje, įsigalint naciams Vokietijoje ir stiprėjant antisemitizmui Europoje, į Palestiną atvyko daug žydų, tarp jų buvo architektų, Europoje patyrusių Le Corbusier, Bauhauso mokyklos teorijų įtaką; tuo metu grįžo ir jauni architektai, kurie buvo išvykę studijuoti į Europą. Abi šios grupės siekė išstumti vis dar vyraujančią eklektinę architektūrą ir propagavo funkcionalizmą. Statyta monolitiniai betoniniai statiniai su plokščiais stogais, vengta ornamentikos, reljefų. Pagal P. Geddeso urbanistinį planą pastatytas internacionalinio stiliaus vadinamasis Baltasis miestas Tel Avive (20 a. 4–5 dešimtmetis; pastatus projektavo A. Šaronas, 1900–84, D. Karmi, Z. Rechteris ir kiti Europoje mokęsi architektai) – pasaulio paveldo vertybė (nuo 2003).
20 amžiaus antra pusė
1948 įkūrus Izraelio valstybę joje ėmė kurtis iš kitų šalių atvykstantys žydai, iškilo naujų gyventojų įkurdinimo problema. Trūkstant laiko ir lėšų nukentėjo architektūros kokybė; iki 6 dešimtmečio vidurio buvo pastatyta daug vienodų pigių, prastos statybos blokinių namų. Vėliau architektūra atsigavo, įtaką jai darė Europos ir Amerikos (Jungtinių Amerikos Valstijų, Brazilijos) modernioji architektūra.
Bahajų šventykla Haifoje (20 a. antra pusė, architektai W. S. Maxwellas, H. Amanatas, F. Sahba)
Scenos menų centras Tel Avive (1994, architektas J. Rechteris)
Pastatyta daug administracinių, visuomeninių pastatų: F. R. Manno koncertų salė Tel Avive (1957, architektai Z. Rechteris, M. Zarhy, g. 1923, D. Karmi ir kiti), Sorokos sveikatos centras Beer Ševoje (1959–65, architektai A. Šaronas, B. Idelsonas) ir kiti. Kurtos įvairesnės betono formos, pradėta plačiai naudoti brise-soleil – nuo saulės apsaugančius įtaisus. Nuo 7 dešimtmečio architektūroje paplito geometrizuotos, kartais primenančios kristalinę struktūrą, formos (Izraelio technologijos instituto, vadinamojo Techniono, Mechanikos inžinerijos fakulteto laboratorijų pastatas Haifoje, 1967, architektai C. Hekeris, A. Neumannas; Izraelio nacionalinis muziejus Jeruzalėje, 1960–65, architektas A. Mansfeldas, interjerai D. Gat). 8 dešimtmečio pastatuose yra brutalizmo ir istorinės architektūros įtakos, jie grubių betoninių sienų, siaurų langų, panašūs į tvirtoves (Beer Ševos rotušė, 1972, architektai M. Nadleris, Š. Nadler, Š. Biksonas).
9–10 dešimtmetyje toliau domėtasi regiono senąja architektūra (Aukščiausiojo Teismo pastate Jeruzalėje, 1992, architektai R. Karmi, A. Karmi-Melamede, g. 1936, yra įvairių laikotarpių architektūros, plėtotos Izraelio dabartinėje teritorijoje, elementų).
Dailės muziejaus H. ir P. Amirų pastatas Tel Avive (2011, architektas P. S. Cohenas)
Dizaino muziejus Holone (2010, architektai Ronas Aradas, Bruno Asa)
Pasaulio paveldo vertybės
Masados tvirtovė (1 a. pr. Kr.–1 a. po Kr., nuo 2001), Akko senamiestis (12–19 a., nuo 2001), vadinamasis Baltasis miestas Tel Avive (nuo 2003), ikiistorinių laikų gyvenviečių liekanos Megido, Hacore, Beer Ševoje (nuo 2005), Negevo dykumos miestai (Haluca, Mamšitas, Avdatas, Šivta; nuo 2005), bahajų šventosios vietos Haifoje ir Vakarų Galilėjoje (nuo 2008), Karmelio kalno uolos (nuo 2012), uolos Judėjos kalnų papėdėje (nuo 2014), Bet Šearimo nekropolis prie Haifos (2 a., nuo 2015).
2271
Izraelio kultūra
Izraelio konstitucinė santvarka
Izraelio partijos ir profsąjungos