Izraelio gamtinis žemėlapis
Negevo dykuma
Ramono kalnas (Negevo dykuma)
Izraelio pietinės dalies kraštovaizdis
Izraelio lyguminis kraštovaizdis
Izraèlio gamtà
Krantai
Viduržemio jūros krantas mažai vingiuotas; daugiausia žemas, plokščias ir smėlėtas (platūs paplūdimiai), tik Izraelio šiaurės vakaruose, ties Haifos įlanka, kur Karmelio kalnai nusileidžia į jūrą, aukštas ir status.
Reljefas
Didesnę Izraelio dalį užima gilių slėnių suskaidyta plynaukštė, rytuose stačiu šlaitu nusileidžianti į al Ghoro įdubą, kurioje yra Negyvoji jūra. Šalies šiaurėje yra Galilėjos kalnai (didžiausias aukštis 1208 m, Merono kalnas). Vidurinėje dalyje – Samarijoje ir Judėjoje (didesnė jų dalis yra Palestinos teritorijų Vakarų Krante) – žemi kalnai, aukštumos, kalvagūbriai. Kalnai klintiniai ir dolomitiniai, jų vidutinis aukštis 500–600 metrų. Galilėją nuo Samarijos skiria Ezdrelono žemuma.
Daug karstinių reljefo formų (poljų, ponorų) ir urvų (Haritono, Jermako), daugiausia Izraelio šiaurinėje ir vidurinėje dalyse. Sedomo kalne (Negyvosios jūros pietinis krantas) yra Malhamo urvas – ilgiausias (5,7 km) ir giliausias (135 m) druskos urvas pasaulyje. Gausu žmogaus iškaltų urvų. 4 Karmelio kalno urvai – Tabuno, Gamalo (arba Jamalo), Mugharet Vado (arba Nahalo) ir Gedi (arba Es‑Skhul) – įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą (nuo 2012).
Izraelio pietuose yra akmeningoji Negevo dykuma, kuri užima daugiau kaip 50 % šalies teritorijos. Dykumos paviršius – plynaukštė, kurios vidurinė dalis kalnuota (didžiausias aukštis 1035 m, Ramono kalnas). Izraelio pietvakariuose – smėlingoji Chalucos dykuma. Vakaruose, išilgai Viduržemio jūros kranto, tęsiasi Pajūrio lyguma (apie 190 km ilgio, 40 km pločio), apimanti Zeveluno (Izraelio šiaurėje), Šarono (tarp Haifos ir Tel Avivo), Šefelos (į pietus nuo Tel Avivo) žemumas. Pajūrio lyguma daugiausia plokščia, padengta jūrinėmis ir upių nuosėdomis; yra iki 100 m aukščio smėlio kalvų. Izraelio šiaurės rytuose yra Golano aukštumų dalis.
Klimatas
Klimatas subtropinis mediteraninis, šiauriniame pakraštyje jūrinis, Pajūrio lygumoje ir aukštumų vakariniuose šlaituose pereinamasis iš jūrinio į žemyninį, al Ghoro įduboje ir Negevo dykumoje – žemyninis. Viduržemio jūros pakrantėje sausio mėnesio vidutinė temperatūra 12 °C, Izraelio vidurinėje dalyje 7 °C, Izraelio rytuose ir pietuose 15 °C, rugpjūčio (karščiausias mėnuo) atitinkamai 27 °C, 23 °C ir 32 °C.
Galilėjos šiaurinėje ir vidurinėje dalyse iškrinta daugiau kaip 1000 mm kritulių per metus, Pajūrio lygumoje – 400–800 mm, Negyvosios jūros pakrantėje, al Ghoro įduboje – 100–200 mm, Negevo dykumoje – mažiau kaip 100 mm, Izraelio pietiniame pakraštyje (Elato apylinkėse) – iki 30 milimetrų. Lietingasis laikotarpis lapkritį–kovą; daugiausia kritulių iškrinta gruodžio–vasario mėnesiais.
Viduržemio, Negyvosios jūrų bei Tiberiados ežero pakrantėms būdingas brizas. Sausuoju laikotarpiu pučia sausas ir karštas pietų vėjas chamsinas.
Negyvosios jūros pakrantė
Kinnereto ežeras (Šiaurės Izraelis)
eukaliptai Ramat Gano nacionaliniame parke
Vidaus vandenys
Upių mažai, daugelis vasarą išdžiūsta. Didžiausios upės: Jordanas, jo intakas Jarmukas. Trūksta gėlo vandens. Buityje, pramonėje ir drėkinimui daugiausia naudojamas požeminis (apie 60 % viso suvartojamo vandens), Tiberiados ežero ir upių vanduo. Drėkinimui naudojamas ir išvalytas nuotekų vanduo. Veikia apie 40 paviršinio ir požeminio vandens gėlinimo įmonių.
Dirvožemiai
Izraelio šiaurėje ir vidurinėje dalyje dirvožemiai kalnų rudžemiai ir kalciažemiai, pietuose – gipsažemiai ir kalkžemiai, Jordano upės slėnyje – verstžemiai, Negyvosios jūros pelkėtame pietiniame krante – druskožemiai, Pajūrio lygumoje – derlingi rudžemiai ir salpžemiai, kurie intensyviai tręšiami ir drėkinami sukultūrėjo.
Augalija
Izraelyje auga apie 2500 rūšių augalų, iš jų 250 – endeminės. Vyrauja pusdykumių ir dykumų kraštovaizdžiai. Miškai (natūralių išlikę mažai) užima apie 6 % šalies teritorijos. Galilėjoje, Samarijoje, Judėjos aukštumose ir Karmelio kalnuose auga daugiausia pušys, ąžuolai, alyvmedžiai, sodinama akacijos, eukaliptai. Galilėjoje ir Karmelio kalnuose – makija. Viduržemio jūros pakrantės sausiems kalnų šlaitams būdinga garigos ir friganos tipo augalija. Oazėse auga datuliniai finikai.
Gyvūnija
Iš žinduolių veisiasi šakalai, dryžuotosios hienos, lapės, barsukai, gazelės, antilopės, nubiniai ožiai, šernai, graužikai (pelėnai, starai, žiurkės, dygliatriušiai), iš paukščių – grifai, ereliai, pesliai, sakalai, pelėdos, apuokai, gandrai, garniai, pelikanai, kėkštai, putpelės, kurapkos. Gausu roplių (gyvatės, chameleonai, varanai, gekonai, agamos, vėžliai), vabzdžių, Viduržemio ir Raudonojoje jūrose – žuvų, vėžiagyvių, moliuskų. Raudonojoje jūroje veisiasi delfinai, diugoniai.
Aplinkos apsauga
Saugomos teritorijos užima apie 25 % Izraelio ploto; įkurta daugiau kaip 70 nacionalinių parkų (didžiausias – Karmelio kalno nacionalinis parkas; nuo 1996 ir biosferos rezervatas), apie 230 rezervatų bei kraštovaizdžio draustinių.
2 UNESCO pripažinti biosferos rezervatai; Megiddo (įsteigtas 2011 kaip Ramat Menashe biosferos rezervatas, pervadintas 2017).
2 Ramsaro konvencijos (įsigaliojo 1997) saugomos vietovės (plotas 3,66 km2): Hulos ir En Afeqo gamtos draustiniai (abu įkurti 1996).
2271
Izraelio šiaurinės dalies kraštovaizdis
Izraelio konstitucinė santvarka
Izraelio partijos ir profsąjungos