Izraèlio literatūrà. Izraelio literatūra pradėta kurti hebrajų kalba 19 amžiaus pabaigoje, vis daugiau žydų atvykstant gyventi į Palestiną.
19 a. pabaiga–20 a. pradžia
Šio laikotarpio kūriniams būdingas žemdirbių kolonistų gyvenimo romantizavimas (M. Smilianskis, 1874–1953). Prozininkų S. Ben Ciono (1870–1932), J. Ch. Brennerio, D. Baron (1887–1956), Š. J. Agnono, A. Barašo (1889–1952), poetės Rachelės (1890–1931) ir kitų kūryboje vaizduojamas krašto apgyvendinimo herojiškumas, idealizuojama senoji žydų gimtinė, ryšku vaikystės ir jaunystės prisiminimai, gyvenamojo meto problemos, prisitaikymo dvasinis konfliktas.
20 a. 1 pusė
Po I pasaulinio karo ir Spalio perversmo Rusijoje (1917) Europoje panaikinus žydų organizacijas ir daug periodinių leidinių hebrajų kalba, į Palestiną atvyko poetai Ch. N. Bialikas, Š. Černichovskis, Jacobas Šteinbergas (1887–1947), U. C. Grinbergas, A. Šlionskis, Alexanderis Pennas (1906–72), prozininkai Jošua Ravnickis (Yehoshua Hana Rawnitzki, 1859–1944), Aaronas Abrahamas Kabakas (1883–1944), Avigdoras Hameiris (1890–1970), Ch. Hazazas. Jų kūrybai būdinga ekspresyvumas, nuotaikų ir temų įvairovė, Vakarų Europos literatūros įtaka. Jehudos Burlos (Yehuda Hurla, 1886–1969) kūriniuose vaizduojamas iš Rytų Europos atvykusių žydų gyvenimas.
20 a. 2 pusė
Nuo 20 amžiaus vidurio Izraelio literatūros raidai turėjo įtakos II pasaulinio karo padariniai ir Izraelio valstybės įkūrimas. 1940 susiformavo literatų grupuotė Palmacho karta (hebrajų kalba Palmach – smogiamosios kuopos). Jos atstovų – prozininkų Hanocho Bartovo (1926–2016), poeto Haimo Gurio (1923–2018) kūrybos pagrindinė tema – kova dėl Izraelio valstybės. Natamo Šahamo (Nathan Shaham, 1925–2018), Aharono Meggedo (1920–2016) apsakymuose ir romanuose vaizduojamas žydų gyvenimas kibucuose. 1950–60 parašyti pirmieji romanai apie Holokaustą (Yehielis De-Nuras, žinomas slapyvardžiu Ka-Tsetnik 135633, 1909–2001, A. Appelfeldas). Istorinių romanų parašė M. Šamiras, Izraelio realijas atspindi Jitšako Orpazo (Yitshak Orpaz, 1921–2015) kūryba. Žymiausi to laikotarpio poetai – L. Goldberg ir Nathanas Altermanas (1910–70). Humoristinių kūrinių parašė E. Kišonas. 1960–70 kūrę rašytojai vadinami Valstybės karta arba Naująja banga (A. Jehošua, A. Ozas, Amalia Kahana Karmon, 1926–2019). Kilo judėjimas Jaunoji poezija, jo atstovai (Nathanas Jonatanas, 1923–2004, J. Amichajus, Nathanas Zachas, 1930–2020, D. Pagisas, Davidas Avidanas, 1934–95, Dahlia Ravikovich, 1936–2005) skelbė asmenybės vertę, jos nepriklausomumą nuo ideologijos. Sami Michaelio (1926–2024) prozoje vaizduojamas išeivių iš Artimųjų Rytų gyvenimas.
1970–90 Izraelio literatūros raidai turėjo įtakos prozininkai Joramas Kaniukas (Yoram Kanius, 1930–2013), Šulamita Hareven (Shulamith Hareven, 1930–2003), Jakovas Šabtajus (Yaakov Shabtai, 1934–81), Ješuva Kenazas (Yehoshua Kenaz, 1937–2020), Eli Amiras (g. 1937), Meiras Šalevas (Meir Shalev, 1948–2023), Antonas Šammasas (Anton Shammas, g. 1950), Davidas Grossmanas (g. 1954), Orly Castel-Bloom (g. 1960), Etgaras Keretas (g. 1967), poetė Hamutal Bar Yosef (g. 1940), poetas ir vertėjas Meiras Vizeltiras (Meir Wieseltier, 1941–2023), poetė Jona Volach (Yona Wallach, 1944–85). Jų kūryboje ryšku individualizmas, antiherojiškumas, protestas prieš nihilizmą, egzistencijos prasmės ieškoma judaizme.
Literatūra rusų kalba
20 amžiaus paskutiniame dešimtmetyje iš žlugusios SSRS teritorijos atvyko daugiau kaip 1 mln. žydų, daugiausia rusakalbių. Rusų kalba rašantys autoriai: Mikhailas Gendelevas (1950–2009), Michailas Grobmanas (g. 1939), Vladimiras Tarasovas (g. 1954), Gali-Dana Zinger (g. 1962), Julia Viner (1935–2022), Jakobas Šechteris (g. 1956), Jefremas Bauchas (1934–2020), Dina Rubina (g. 1953), Nina Voronel (g. 1932), G. Kanovičius, Michailas Lanburgas (g. 1938), lietuvių – I. Meras. Izraelio literatūra pradėta kurti ir kitomis kalbomis.
Izraelio kultūra
2218
Izraelio konstitucinė santvarka
Izraelio partijos ir profesinės sąjungos