Izraèlio literatūrà. Izraelio literatūra pradėta kurti hebrajų kalba 19 amžiaus pabaigoje, vis daugiau žydų atvykstant gyventi į Palestiną.
19 a. pabaiga–20 a. pradžia
Šio laikotarpio kūriniams būdingas žemdirbių kolonistų gyvenimo romantizavimas (M. Smilianskis, 1874–1953). Prozininkų S. Ben Ciono (1870–1932), J. Ch. Brennerio, D. Baron (1887–1956), Š. J. Agnono, A. Barašo (1889–1952), poetės Rachelės (1890–1931) ir kitų kūryboje vaizduojamas krašto apgyvendinimo herojiškumas, idealizuojama senoji žydų gimtinė, ryšku vaikystės ir jaunystės prisiminimai, gyvenamojo meto problemos, prisitaikymo dvasinis konfliktas.
20 a. 1 pusė
Po I pasaulinio karo ir Spalio perversmo Rusijoje (1917) Europoje panaikinus žydų organizacijas ir daug periodinių leidinių hebrajų kalba, į Palestiną atvyko poetai Ch. N. Bialikas, Š. Černichovskis, J. Šteinbergas (1887–1947), U. C. Grinbergas, A. Šlionskis, A. Pennas (1906–72), prozininkai J. Ravnickis (1859–1944), A. A. Kabakas (1883–1944), A. Hameiris (1890–1970), Ch. Hazazas. Jų kūrybai būdinga ekspresyvumas, nuotaikų ir temų įvairovė, Vakarų Europos literatūros įtaka. J. Burlos (1886–1969) kūriniuose vaizduojamas iš Rytų Europos atvykusių žydų gyvenimas.
20 a. 2 pusė
Nuo 20 amžiaus vidurio Izraelio literatūros raidai turėjo įtakos II pasaulinio karo padariniai ir Izraelio valstybės įkūrimas. 1940 susiformavo literatų grupuotė Palmacho karta (hebrajų kalba Palmach – smogiamosios kuopos). Jos atstovų – prozininkų Ch. Bartovo (g. 1926), poeto Ch. Gurio (g. 1923) kūrybos pagrindinė tema – kova dėl Izraelio valstybės. N. Šahamo (g. 1925), A. Meggedo (g. 1920) apsakymuose ir romanuose vaizduojamas žydų gyvenimas kibucuose. 1950–60 parašyti pirmieji romanai apie Holokaustą (K. Cetnikas, g. 1917, A. Appelfeldas). Istorinių romanų parašė M. Šamiras (g. 1921), Izraelio realijas atspindi I. Orpazo (g. 1923) kūryba. Žymiausi to laikotarpio poetai – L. Goldberg ir N. Altermanas (1910–70). Humoristinių kūrinių parašė E. Kišonas (g. 1924). 1960–70 kūrę rašytojai vadinami Valstybės karta arba Naująja banga (A. Jehošua, A. Ozas, A. Kahana Karmon). Kilo judėjimas Jaunoji poezija, jo atstovai (N. Jonatanas, g. 1923, J. Amichajus, N. Zachas, g. 1930, D. Pagisas, D. Avidanas, 1934–95, D. Ravikovič, g. 1936) skelbė asmenybės vertę, jos nepriklausomumą nuo ideologijos. S. Michaelio (g. 1926) prozoje vaizduojamas išeivių iš Artimųjų Rytų gyvenimas.
1970–90 Izraelio literatūros raidai turėjo įtakos prozininkai J. Kaniukas (g. 1930), Š. Har-Even (1930–2003), J. Šabtajus (1934–81), J. Kenazas (g. 1937), E. Amiras (g. 1937), M. Šalevas (g. 1948), A. Šammasas (g. 1950), D. Grosmanas (g. 1954), O. K. Bliumas (g. 1960), E. Keretas (g. 1967), poetai Ch. Bar Josef (g. 1940), M. Vizeltiras (g. 1941), J. Volach (1944–85). Jų kūryboje ryšku individualizmas, antiherojiškumas, protestas prieš nihilizmą, egzistencijos prasmės ieškoma judaizme.
Literatūra rusų kalba
20 amžiaus paskutiniame dešimtmetyje iš žlugusios SSRS teritorijos atvyko daugiau kaip 1 mln. žydų, daugiausia rusakalbių. Rusų kalba rašo M. Gendelevas, M. Grobmanas, V. Tarasovas, D. G. Zinger, J. Viner, J. Šechteris, J. Bauchas, D. Rubina, N. Voronel, G. Kanovičius, M. Lanburgas, lietuvių – I. Meras. Izraelio literatūra pradėta kurti ir kitomis kalbomis.
Izraelio kultūra
2218
Izraelio konstitucinė santvarka
Izraelio partijos ir profsąjungos