Izraèlio kis
Bendroji ūkio apžvalga
Izraelis – ekonomiškai stipri pramoninė agrarinė valstybė. Ūkio svarbiausios šakos – elektronika, deimantų apdirbimas, turizmas. 2003 BVP sudarė 116,4 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 120,6 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 18 101 Jungtinių Amerikos Valstijų doleris (pagal perkamosios galios paritetą – 19 700 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). Užsienio skola 68,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2003).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Izraelio BVP sudarė 481,591 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, BVP pagal perkamosios galios paritetą – 409,409 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, BVP dalis vienam gyventojui – 51 430,1 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio, BVP dalis vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą – 43 721,6 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio.
https://s.vle.lt/diagramos/233.html
Pramonė
Iš Negyvosios jūros gaunama kalis, akmens druska, bromas (antroji vieta pasaulyje pagal eksportą po Jungtinių Amerikos Valstijų), magnezitas, Negevo dykumoje – fosforitai, gipsas, kvarcinis smėlis, Galilėjos kalnuose – marmuras. Nuo 1950 nedideliais kiekiais gaunama nafta (Negevo dykumos šiaurinėje dalyje ir į pietus nuo Tel Avivo) ir gamtinės dujos (į šiaurės rytus nuo Beer Ševos). Izraelio svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje. 2002 pagaminta 43,9 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos. Apie 99 % elektros energijos gamina šiluminės elektrinės, kūrenamos importinėmis akmens anglimis, naftos perdirbimo produktais, gamtinėmis dujomis. Bendra elektrinių galia 9,7 gigavato (2002). Didžiausios šiluminės elektrinės: Haderos Orot Rabino (galia 2590 megavatų), Aškelono Rutenbergo (2300 megavatų), Ašdodo Eškolio (1206 megavatai), Tel Avivo Readingo (528 megavatai), Haifos (426 megavatai). Elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, apie 80 % namų šildoma saulės šildytuvais (pirmoji vieta pasaulyje). Prie Dimonos (Negevo dykumoje) ir Nahal Soreko (į pietus nuo Tel Avivo) yra Izraelio branduolinių tyrimų centrai su branduoliniais reaktoriais. Iki 20 a. 7 dešimtmečio didžiausią pramonės produkcijos dalį gamino maisto, tekstilės, chemijos, metalo apdirbimo pramonė. 20 a. 9 dešimtmetyje Izraelis tapo vienu pirmaujančių pasaulyje medicinos elektronikos, komunikacijos įrengimų ir priemonių, programinės įrangos, kompiuterių, žemės ūkio technologijų, biotechnologijų kūrimo ir gamybos centrų. Išplėtota elektros įrangos ir prietaisų, žemės ūkio mašinių, katerių, transporto įrangos, sieros rūgšties, mineralinių trąšų, lakų ir dažų, plastikų, gumos ir jos gaminių, farmacijos produktų, parfumerijos ir kosmetikos, statybinių medžiagų, popieriaus gamyba, naftos perdirbimas, automobilių surinkimas, metalų liejimas ir apdirbimas. Plėtojama daugiašakė karinė pramonė (daugiau kaip 70 % produkcijos eksportuojama); svarbiausios valstybinės kompanijos – Israel Aircraft Industries, Israel Military Industries, Rafael Armament Development Authority of Israel. Tradicinė pramonės šaka – daugiašakė maisto pramonė; jos svarbiausios šakos – vyno ir tabako gamyba. Izraelyje dar perdirbama vaisiai ir daržovės, mėsa, pienas, gaminama konditerijos gaminiai, cukrus, aliejus, gėrimai. Tekstilės, siuvimo, odos apdirbimo, poligrafijos pramonė. Izraelis – vienas didžiausių pasaulyje deimantų šlifavimo ir briliantų prekybos centrų. Izraelio apdirbamosios pramonės produkcijos rodikliai – 2 lentelėje.
1
2
Bioprodukcinis ūkis
Žemės ūkis intensyvus, labai mechanizuotas. Dirbamoji žemė užima 18,3 % (apie 50 % jos drėkinama; plačiai naudojamas lašinis būdas), ganyklos – 6,3 % Izraelio teritorijos (1999). Dažniausia žemės naudojimo forma – kolektyvinė nuoma; 268 kibucai ir 454 mošavos 1999 pagamino 81 % Izraelio žemės ūkio produkcijos. Žemės ūkio svarbiausi rajonai – Pajūrio, Ezdrelono žemumos, Jordano ir nusausintas Chulos (Izraelio šiaurėje) slėniai. Auginama daugiausia javai (kviečiai, sorgai, kukurūzai), vaismedžiai (citrinmedžiai, obelys, persikai, persėjos, kivinės aktinidijos, mangai), bananai, daržovės (daugiausia bulvės, pomidorai, agurkai), alyvmedžiai, vynmedžiai, vilnamedžiai, tabakas, cukriniai runkeliai, paprastieji migdolai, pekaninės karijos, Negevo dykumos oazėse (drėkinamos iš Tiberiados ežero tiekiamu vandeniu) – datuliniai finikai. Gėlininkystė (daugiausia eksportui). Dalis daržovių, vaisių ir gėlių auginama šiltnamiuose. Izraelio augalininkystės produkcija – 3 lentelėje. Gyvulininkystės svarbiausia šaka – paukštininkystė (vištiena ir kalakutiena sudaro apie du trečdalius visos Izraelyje suvartojamos mėsos); veisiama vištos, kalakutai, žąsys, antys, stručiai. Pieninė (per metus iš karvės primelžiama apie 11 000 litrų pieno; vienas didžiausių rodiklių pasaulyje) ir mėsinė (netenkina vietinių jautienos, avienos poreikių) gyvulininkystė. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 5 lentelėje. Bitininkystė. 2002 sugauta 27 100 tonų žuvų (daugiausia Viduržemio jūroje ir Tiberiados ežere). Žuvivaisa (Izraelio šiaurėje). Žemės ūkio plėtrą stabdo ariamosios žemės trūkumas ir vandens stygius, bet bioprodukcinis ūkis tenkina apie 95 % Izraelio maisto poreikių.
3
4
5
Turizmas
Turizmas – viena svarbiausių Izraelio ūkio šakų. Turizmo plėtrą stabdo Izraelio kovos su Palestinos arabais. 2003 Izraelį aplankė 1,06 mln. užsienio turistų (tarp jų maldininkai), pajamos iš turizmo sudarė apie 1,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos. Turistų lankomiausios yra archeologinės ir religinės vietos, Jeruzalė (judėjų, krikščionių ir musulmonų šventasis miestas), Nazaretas, Haifa, Masados tvirtovė, Akko, Tel Avivas, Tiberiados ežero, Negyvosios ir Raudonosios (Elatas) jūrų pakrančių kurortai.
Tel Avivas
Negyvosios jūros pakrantė
Transportas
Plentų yra 16 563 kilometrai (2001). Svarbiausia automobilių magistralė – Jeruzalė–Tel Avivas; kiti svarbiausi plentai eina išilgai Viduržemio jūros kranto. Geležinkelių 640 kilometrų (2002); jungia Tel Avivą su Jeruzale, Haifa, Dimona. Ben Guriono (apie 15 kilometrų į pietryčius nuo Tel Avivo) tarptautinis oro uostas. 2001 buvo įregistruoti 48 jūrų laivai; prekybinio laivyno tonažas 611 396 bruto tonos. Jūrų didžiausi uostai – Haifa ir Ašdodas (Viduržemio jūra), Elatas (Raudonoji jūra). Naftotiekių 708 kilometrai, naftos produktotiekių 290 kilometrų. Naftotiekiai jungia Elato uostą su Aškelono ir Haifos naftos perdirbimo įmonėmis; Haifos–Irako naftotiekis nuo 1967 uždarytas. Dujotiekių 89 kilometrai.
Ben Guriono oro uosto laukiamoji salė
Bankai
Centrinis bankas – Izraelio bankas (įkurtas 1954, būstinė Jeruzalėje). 2005 pradžioje veikė 27 bankai (iš jų – 7 hipotekos) ir keturios kredito kortelių bendrovės. Didžiausi bankai (visi Tel Avive): Bank Hapoalim BM (įkurtas 1921 kaip Darbininkų bankas, dabartinis pavadinimas nuo 1961), Bank Leumi le‑Israel BM (įkurtas 1902 kaip Anglo‑Palestine Co, 1930 tapo Anglo‑Palestine Bank, nuo 1951 dabartinis pavadinimas), Euro‑Trade Bank Ltd (įkurtas 1953), First International Bank of Israel Ltd (įkurtas 1972 susijungus Užsienio prekybos ir Eksporto bankams), United Mizrahi Bank Ltd (įkurtas 1923 kaip Mizrahi Bank, 1969 prisijungė banką Hapoel Hamizrahi Bank Ltd ir pakeitė pavadinimą į dabartinį).
Izraelio piniginis vienetas – naujasis Izraelio šekelis, lygus 100 agorų, įvestas 1985 vietoj senojo šekelio (įvestas 1980 vietoj Izraelio svaro).
Tel Avive veikia vertybinių popierių birža (įkurta 1953).
Užsienio prekyba
Izraelio užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2002)
Izraelio užsienio prekybos balansas neigiamas. 2003 eksportuota prekių už 29,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 32,7 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama mašinos ir programinė įranga, briliantai, karinė įranga ir ginklai, chemijos (druska, kalis, soda, vaistai) ir tekstilės pramonės gaminiai, žemės ūkio produktai. Daugiausia importuojama mašinos ir jų įranga, transporto priemonės, metalai, nešlifuoti deimantai, nafta ir jos produktai. Izraelio užsienio prekybos svarbiausi partneriai – diagramose.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2002 į Izraelį eksportavo prekių už 30,3 mln. litų, importavo iš Izraelio už 26,5 mln. litų.
2020 prekybos apyvarta tarp Izraelio ir Lietuvos sudarė 119,4 mln. eurų. Lietuva į Izraelį eksportavo prekių už 87,16 mln. eurų, importavo iš Izraelio už 32,2 mln. eurų (45 vieta pagal importą). Izraelio tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2020 sudarė 45,47 mln. eurų.
Izraelio BVP struktūra (2000)
2271
-Izraelio pramonė; -Izraelio žemės ūkis; -turizmas Izraelyje; -Izraelio transportas; -Izraelio bankai; -Izraelio užsienio prekyba; -Izraelio ekonominiai ryšiai su Lietuva
Izraelio konstitucinė santvarka
Izraelio partijos ir profsąjungos