Kärner Jaan (Janas Kèrneris) 1891 05 27Kirepi (Tartumos apskr.) 1958 04 03Tartu, estų rašytojas. 1911–1912 ir 1914 A. Šaniavskio liaudies universitete Maskvoje studijavo istoriją. Buvo kairiųjų pažiūrų. 1927–29 žurnalų Looming, 1936–38 Tänapäev redaktorius. 1940 pritarė sovietinei okupacijai. 1940–41, 1944–46 dirbo leidykloje Ilukirjandus ja Kunst. Per SSRS–Vokietijos karą buvo pasitraukęs į SSRS gilumą. Ankstyvojoje poezijoje (rinkiniai Žvaigždžių šešėliai / Tähtede varjud 1913, Žemiškame rate / Maises ringis 1919, Laiko dainos / Ajalaulud 1921, Pjūties mėnuo / Lõikuskuu 1925, Žydintis ruduo / Öitsev sügis 1926, Klajoklis švilpauja / Rändur vilistab 1928, Audros lyra / Tormilüüra 1929) vyrauja gamtos ir meilės lyrika. Vėliau eilėraščiuose (rinkiniai Žmogus kryžkelėje / Inimene ristteel 1932, Nuo nuvaikščiotų kelių / Käidud teedelt 1939) iškyla visuomeninės ir socialinės nelygybės motyvai. Karo ir pokario metų eilėraščiams būdinga sovietinė ideologija, plakatiškumas. Romanuose Moteris iš varguolių pasaulio (Naine vaesest maailmast 1930, lietuvių kalba 1968), Madinga vergovė (Moodne orjus 1931), Sodomos kronika (Soodoma kroonika 1934) ryšku autobiografiškumas, socialiniai motyvai, visuomenės dorovės kritika; būdinga demokratinės tendencijos, psichologiškumas. Parašė literatūros, teatro istorijos veikalų.
1556