Jacek Sienicki

Sienicki Jacek (Jacekas Senckis) 1928 02 29Varšuva 2000 12 14Varšuva, lenkų tapytojas. 1948–54 studijavo Varšuvos dailės akademijoje, nuo 1955 joje dėstė; profesorius (nuo 1981).

Kūryba

J. Sienicki. Interjeras (aliejus, 1964, Nacionalinė meno galerija Zachęta Varšuvoje)

J. Sienickis visą gyvenimą tapė iš esmės tuos pačius savo aplinkos motyvus, natūroje įžvelgdamas vis naujų pavidalų ir jų vaizdavimo galimybių (įtaką tam darė žavėjimasis simbolistų tapyba, atsitraukimas nuo kasdienybės, susitelkimas į atminties vaizdinių tyrimą). Ankstyvieji jo kūriniai išsiskyrė ekspresyviu gestu, niūroku koloritu, egzistencinių nuotaikų raiška (Autoportretas 1954). Daugiausia tapė savo dirbtuvės aplinką su vienišo žmogaus figūra, dirbtuvės kampus, sienas, langus, t. p. pokario Varšuvos fragmentus (Sugriautas namas 1955, Stogai 1969), natiurmortus (dažniausiai su vazonu ir gėle, t. p. su butelių, arklių kaukolių ir kitais motyvais). Kompozicijos abstrahuotos, monochrominės (kartais koloritas papildomas ryškesnėmis spalvomis), perteikiama slegianti, klaustrofobiška arba vidinės egzaltacijos kupina atmosfera.

20 a. 8–9 dešimtmečio J. Sienickio paveiksluose akivaizdi A. Giacometti kūrybos principų įtaka, būdinga jų savitas taikymas ir modifikacijos. Vaizduojamos figūros išraiškingo silueto, dažnai išilgintų proporcijų, monochrominiuose paviršiuose išryškinti konstruktyvaus piešinio apmatai – pastozinė tapyba derinama su nugramdyto dažo plotais ir aštrokais brėžiais (Didžiosios žiotys 1979, Baltas interjeras 1985). Sukūrė piešinių (daugiausia anglimi).

J. Sienicki. Natiurmortas (aliejus, 1962, Nacionalinė meno galerija Zachęta Varšuvoje)

J. Sienicki. Natiurmortas (aliejus, 1961, Nacionalinė meno galerija Zachęta Varšuvoje)

2648