van’t Hoff Jacobus Hendricus (Jakobas Hendrikas van’t Hòfas) 1852 08 30Rotterdam 1911 03 01Steglitz (prie Berlyno), olandų chemikas. Nyderlandų karališkosios menų ir mokslų akademijos (1885), Prūsijos mokslų akademijos (1896) narys.
Išsilavinimas
1871 baigė Delfto politechnikos mokyklą, tobulinosi Bonoje ir Paryžiuje pas garsius to meto chemikus F. A. Kekulé von Stradonitzą ir Ch. A. Wurtzą. 1874 baigė Utrechto universitetą.
Mokslinė veikla
Fizikinės chemijos ir stereochemijos vienas kūrėjų. 1874 atskirai nuo Josepho Achilleʼo Le Belio nustatė organinių junginių optinį aktyvumą ir atomų išsidėstymą jų molekulėse, reakcijos greičio priklausomybę nuo temperatūros (van’t Hoffo taisyklė). Išvedė cheminės termodinamikos lygtis, kuriomis išreiškiama pusiausvyros konstantos priklausomybė nuo temperatūros ir ryšys tarp šios konstantos bei reakcijos didžiausio darbo. Suformulavo dėsnį, pagal kurį, praskiestųjų tirpalų osmosinis slėgis yra proporcingas tirpalo molinei koncentracijai ir absoliučiajai temperatūrai (idealiųjų dujų lygtis pritaikė praskiestiems tirpalams; van’t Hoffo dėsnis), paprastųjų tirpalų lygtis pritaikė elektrolitams.
Jacobus Hendricus van’t Hoff
Knygos
Veikalai: Cheminė pusiausvyra dujų sistemose ar praskiestuose tirpaluose (L’Équilibre chimique dans les systèmes gazeux ou dissous à l’état dilué 1885), Okeaninių druskingų klodų susidarymo sąlygos (Zur Bildung ozeanischer Salzablagerungen 1905–09). 1887 su W. Ostwaldu įsteigė Fizikinės chemijos žurnalą (Zeitschrift für physikalische Chemie).
Apdovanojimai
Nobelio chemijos premija (1901).
2591